Šį savaitgalį mentoriavau „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamame iššūkyje vaikams #AcceleratorX Bootcamp. Renginio metu, pasitelkiant įvairias skaitmenines technologijas, moksleiviai sprendžia realius verslo iššūkius.

Kadangi šiuo metu prisidedu prie jaunimui skirto „fintech“ startuolio kūrimo, renginyje dalyvavau iš profesinio smalsumo. Gavau progą stebėti kaip jaunoji karta mąsto, kas jiems sekasi, o kas nelabai, kokiomis idėjomis ir nuotaikomis jie gyvena. Savotiška fokus grupė, apklausa ir stebėjimas – vienu metu norėjau pagauti net ne du, o tris zuikius. Taigi, kokias tendencijas pastebėjau?

Jaunosios kartos požiūris

Vaikai daugelį dalykų mato kitų kampu. Turbūt sakysite – tai jokia naujiena. Visgi, staigmenoms vietos liko nemažai – mane nepaprastai nustebino sritys, kuriomis domisi jaunimas.

Lietuva jau seniai negali išspręsti savižudybių problemos, kuri aktuali ir tarp jaunimo. Iš visų ES valstybių sąrašo ši problema iškelia Lietuvą į pirmąją vietą. Panašu, greitu metu šios pozicijos nesiruošiame užleisti kitiems.

Tad, spėkite, kiek iš daugiau kaip 140-ies komandų kuriamų inovacijų buvo susijusios būtent su šios problemos sprendimu? Atsakymas – bent 20 procentų. Jei suaugusieji nelaiko šios problemos prioritetine, jos sprendimu žada pasirūpinti jaunoji karta. Net jei tai yra tik idėjinis lygmuo, akivaizdu, kad jaunimas suvokia to mastą, o dar svarbiau – apie tai drąsiai kalba. Taip yra ir su daug kitų problemų: ekologijos, politinio ir finansinio neraštingumo, vartotojiškumo, saugumo el. erdvėje ir pan.

Mentorystės kuriami iššūkiai

Mentorystė gali tapti iššūkiu net ir labai aukštos kvalifikacijos specialistui. Žinias perduoti jaunimui taip, kad jos būtų tinkamai panaudotos, suprastos kaip patirtis, o ne primesta ideologija – nėra lengva.

Štai pavyzdys: keturių paauglių komanda kuria daiktą, kurio paskirtis – motyvuoti žmogų siekti savo tikslų. Nustatant tikslinę auditoriją, jie pateikia man atsakymą, kad tai bus 12–25 metų žmonės. Į klausimą, kodėl pasirinkta tokio amžiaus tikslinė auditorija (na, tikrai apmaudu – jie pramėtė ir mane), komanda atsako: „Žinoma, kad jums nereikia šio produkto. Vyresni žmonės ir taip puikiai susitvarko su savo motyvacija. Jie juk suaugę, baigę mokslus, žino, ko nori iš gyvenimo, drąsiai siekia savo tikslų.“

Tai parodė kiek klaidingą suvokimą ir vaikus teko šiek tiek nuvilti. Jei toks produktas išvystų dienos šviesą, jį griebs būtent mano kartos atstovai. Asmeninė, profesinė motyvacija – tai ir mūsų kartos industrija.

Sukurti abipusę vertę padeda mentorystės principai

Kad mentorystė būtų rezultatyvi bei kurianti naudą abiem pusėms – labai svarbūs keli principai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo savaime suprantami, tačiau iškilus nenumatytoms situacijoms bei problemoms, jos tampa pagrindu, nuo kurio galima atsispirti. Tad noriu trumpai juos priminti.

Pirma, svarbu nepulti vertinti vaikų. Ne todėl, kad Z karta nemėgsta, kai juos kritikuoja, o todėl, kad jie visi nori būti svarbūs ir išklausyti. Ši karta pasitiki savo sprendimais, nesiekia atkartoti ir daryti taip, kaip KITIEMS atrodo teisinga. Jiems svarbiausia pasitarti ir išgirsti kitokį požiūrį.

Antra, labai svarbu vaikų nespausti ir jų neversti. Mentorius neturėtų primesti savo sprendimų ar nuomonės. Jo funkcija yra atskleisti daugiau požiūrio perspektyvų, įvestų į platesnį kontekstą, tačiau variantą, kuris labiausiai tinka idėjos realizavimui – renkasi komanda. Pavyzdžiui, jei grupė neranda sprendimo, mentorius galėtų pasakyti „čia viskas paprasta, daryk taip, nes tai veikia“, tačiau iš anksto paruoštas sprendimas komandą tikriausiai demotyvuos.

Trečia, nereikėtų būti vaikščiojančia enciklopedija. Mentoriaus misija yra išmokyti komandas galvoti savarankiškai ir mokėti įvertinti bet kokią situaciją, skatinti patiems priimti svarbiausius su jų verslu susijusius sprendimus. Mentorystė apskritai nėra susijusi su jūsų žinių bagažu visuose verslo sektoriuose. Jūsų patirtis reikalinga tam, kad skatintumėte vaikus mąstyti ir ieškoti sprendimo būdų, juos sutelkti ir nukreipti teisinga linkme.

Kitaip tariant, mentoriaus vaidmuo – padėti atskleisti naujo produkto ar idėjos potencialą, pakonsultuoti komandą tais klausimais, kur tos pagalbos iš tiesų reikia. Tai turi vykti ne aiškinant tiesas, ne siūlant sprendimo būdus, o patariant ir dalinantis gerąja ar blogąja patirtimi.

Kokia mentorystės nauda man?

Dalindamasi savo patirtimi, pajaučiau didelę naudą. Galiu drąsiai pasakyti – tiek gerų idėjų ir kūrybiškumo retai pamatysi mūsų, suaugusiųjų, pasitarimų kambariuose. Ir atsakymas į klausimą „kodėl?“ yra akivaizdus – jie nesvarsto tokių klausimų, kaip „o kaip čia mes atrodysime kitiems“, arba „žinot, tai labai nebūdinga mūsų verslo sričiai“, „o kur įrodymai, kad atsipirks?“.

Jaunus žmones veda smalsumas, kūrybiškumas, daug klausimų jiems tiesiog neegzistuoja. Žinoma, galime traktuoti tai kaip galimą proveržį ir žlugimą viename – šiuos du verslo scenarijus skiria itin plona riba. Dėl šios priežasties labai svarbu savo srities specialistams dalintis patirtimi, nes kartais vien smalsumo nepakanka net labai savo idėja tikinčiam inovatoriui.

Manau, klaidinga būtų galvoti, kad tik profesionalai suteikia naudą ar netgi aukoja savo laiką jaunajai kartai. Nors jie ir gauna vertingą patirtį, tačiau suaugusieji, profesionalai gauna tai, kas yra be galo svarbu – tai gebėjimą mokyti kitus, galimybę dalintis patirtimi bei priminimą, kokią galią problemų sprendime, versle turi kūrybiškas ir laisvas, nuo patirties atsietas, mąstymas.