Tarptautinė sertifikavimo organizacija DNV GL neseniai paskelbė prognozę, kad 2050 metais du trečdaliai, t. y. 66 proc., elektros energijos pasaulyje bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Pingant energijai, išgaunamai sausumoje ir jūroje įrengtose jėgainėse, augant efektyvesnių saulės jėgainių modulių pasiūlai ir mažėjant jų kainai bei atsirandant vis pažangesniems energijos kaupimo sprendimams, smarkaus žaliosios energetikos proveržio pasaulyje tikimasi dar šį dešimtmetį.
Augimo gali nepakakti
Žaliosios energetikos plėtra Lietuva gali didžiuotis. Šalis iš esmės jau pasiekė Europos Sąjungos ir nacionalinius energetikos tikslus, keltus 2020 metams, – penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir užtikrinti, kad ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių.
Kita vertus, 7 iš 10 Lietuvoje suvartojamų energijos vatų tebėra importuojami, ir šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Valstybė yra užsibrėžusi iki 2030 metų pasiekti, kad bendra suvartojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalyje didėtų iki 45 proc., o vietinė žaliosios energijos generacija pasiektų 70 proc., taigi maždaug dvigubai daugiau negu šiuo metu. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030 metų numatyta energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą didinti ir per metus pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos (2019 metais tokiu būdu iš viso buvo pagaminta 2,3 TWh).
Yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia daugiau negu 1 mln. eurų investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuota apie 750 mln. eurų, jai finansuoti iš viso suteikta apie 550 mln. eurų paskolų.
Verslo susidomėjimą žaliosios energetikos investiciniais projektais rodo ir pasaulinė tokių projektų finansavimo statistika – 2019 metais pasaulyje į atsinaujinančios energetikos jėgaines buvo investuota apie 300 mlrd. eurų, Europoje – beveik 50 mlrd. eurų vien tik į vėjo energetiką. Pagal investicijų kiekį į atsinaujinančią energiją bei jos pajėgumų augimą pirmauja Kinija ir JAV. Be to, svarbu pažymėti, jog 2019 metais naujai instaliuoti atsinaujinančios energetikos pajėgumai sudarė net 75 proc. nuo visų per metus naujai paleistų energijos gamybos pajėgumų pasaulyje ir ši dalis toliau auga.
Vis dėlto net ir tokiais tempais augančios energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai ir milžiniško visuomenės, valstybių ir verslo susidomėjimo žaliąja energetika gali nepakakti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Pasak ekspertų, kad pasaulio klimatas atšiltų mažiau negu 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės revoliucijos, ir neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, būtina toliau tobulinti ir technologijas, ir teisinę aplinką skatinant žaliosios energijos vartojimą ir didinant investicijas į šią sritį.
Lietuva palanki vėjo energetikai plėtoti
Stiprinti kovos su klimato kaita priemones skatinama ir pagal praėjusių metų Europos žaliąjį kursą (veiksmų planą), ir laikantis Europos Sąjungos valstybių įsipareigojimo iki 2050 metų neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui. Tai įmanoma tik šimtu procentų perėjus prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vėjo energetika yra konkurencingas ir pigiausias bei plačiai prieinamas energijos šaltinis, todėl būtent jis turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant minėtų Europos Sąjungos energetikos tikslų ir užtikrinti reikiamą šalyje pagaminamos elektros kiekį.
Tai itin svarbu žinant, kad dalis dabar šalyje gaminamos energijos yra iš iškastinio kuro jėgainių, kurios ilgainiui bus uždarytos. Neturėdamos vėjo generuojamų jėgainių, Baltijos šalys taps priklausomos nuo elektros importo. Todėl planuojama vėjo energetikos plėtra sudarytų sąlygas Lietuvai tapti viena iš pirmaujančių ir „žaliausių“ šalių Europos Sąjungoje pagal elektros gamybą, be to, tai leistų užtikrinti mažas kainas namų ūkiams ir konkurencingą energijos tiekimą Lietuvos pramonei.
Rinka pasiruošusi
Suprantama, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavyba viso pasaulio verslą ir investuotojus domina ne tik dėl ideologinių, bet ir dėl ekonominių sumetimų. Gegužę paskelbtoje „Imperial College London“ ir „International Energy Agency“ ataskaitoje teigiama, kad atsinaujinančios energetikos bendrovių Vokietijoje ir Prancūzijoje akcijos per penkerius metus pabrango 178,2 proc., kai iškastinės energetikos įmonių akcijos atpigo 20,7 procento. Analogiškai Jungtinėje Karalystėje žalioji energetika investuotojams teikė 75,4 proc. grąžą, o JAV – net 200 procentų.
Energijos gamintojai pajėgūs šį atsinaujinančios energijos poreikį tenkinti ir veikti rinkos sąlygomis. Kaip rodo šių metų pradžioje Lietuvoje įvykusio žaliosios energetikos aukciono rezultatai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba yra konkurencinga – net trys aukcione dalyvavę vėjo parkų vystytojai ir konkurso nugalėtojas neprašė valstybės finansinės paramos.
Šiuo atveju bankai, teikdami tikslingus ir konkurencingus finansinius sprendimus, gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį.
Neseniai sudaryta rekordinė 45 mln. eurų ilgalaikė paskolos sutartis su bendrove „E energija“, kuri iki 2022 metų planuoja pastatyti 68,9 MW vėjo elektrinių parką Telšių rajone, išsiskirsiantį ne tik aukščiausiomis Lietuvoje vėjo jėgainėmis, įspūdingu gaminamos energijos kiekiu, padengsiančiu beveik 80 tūkst. namų ūkių metinio elektros energijos suvartojimo poreikio, bet ir ekonominiais rodikliais.
Šiam parkui taip pat nebus reikalinga valstybės parama ar subsidija – vėjo turbinų techniniai ir ekonominiai parametrai leis parkui veikti ir konkuruoti rinkos sąlygomis. Visą vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją pirks Estijos valstybės valdoma „Eesti energia“, tarptautinėje rinkoje veikianti kaip „Enefit“ .
Tai pirmoji sudaryta ilgalaikė (dešimties metų trukmės) elektros pirkimo ir pardavimo sutartis regione, todėl sandoris yra išties pavyzdinis, rodantis atsinaujinančios energijos potencialą. Pagal šią sutartį ir investuotojas, ir kreditorius – SEB bankas – užsitikrina fiksuotą pagamintos elektros pardavimo kainą dešimčiai metų į priekį, taip gerokai sumažindamas pinigų srautų ir investicijų grąžos svyravimo riziką dėl galimų elektros kainų pokyčių.
Tokie įgyvendinami investiciniai projektai ir augantis verslo susidomėjimas jais liudija, kad Lietuva pasirinko tinkamą kelią tvariajai energetikai plėtoti. Toliau tobulindama teisines sąlygas, valstybė turi visas galimybes pritraukti dar daugiau investicijų į šią sritį ir tapti pavyzdžiu Europai ir pasauliui, kad kovoti su klimato kaita gali būti ir įveikiamas, ir ekonomiškai naudingas siekis.
