Pandemija visame pasaulyje sukėlė neapibrėžtumą – riziką, kuri vis dar valdoma ir niekas iki galo nežino, kokį socialinį bei ekonominį poveikį ji gali turėti. Verslai jau patyrė nuostolių, kai kurių įmonių nemokumo rizika neišvengiamai išaugo, tad tikimybė nesulaukti iš kliento atsiskaitymo dabar gali padidėti kaip niekad anksčiau.
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų, kad prekinio kredito draudimo bendrovėms apkarpius kredito limitus ir numatant tolesnius paslaugų teikimo apribojimus, mūsų šalies įmonėms teks ieškoti papildomų finansinių šaltinių atsiskaityti už prekes avansu, mažės verslo konkurencingumas tarptautinėse rinkose. Tai nuteikia gana pesimistiškai, bet visgi šiame kontekste norisi įlieti šiek tiek pozityvumo. Išeičių tikrai yra, tik reikia tinkamai jomis pasinaudoti.
Nereikia neigti, situacija, kai draudikai, kaip patys teigia, atsižvelgdami į susidariusią padėtį, prastėjančius įmonių mokumo reitingus, nusprendžia mažinti prekinių kreditų limitus, galima sakyti, prilygsta finansavimo partnerio praradimui.
Štai paprastas pavyzdys. Jei iš tam tikros įmonės perkantis pirkėjas nori atidėto apmokėjimo, įmonė kreipiasi į draudėjus. Šie suteikia reikalingo dydžio kredito limitą ir parduodanti įmonė gali būti tikra, kad, net jei pirkėjas taps nemokus, pinigus pavyks gauti. Kredito limitas – tai didžiausias įsiskolinimo dydis, kuris gali būti apdraustas konkrečiam pirkėjui.
Paprastai tariant, kreditų draudikai draudimo polisu garantuoja, kad, draudėjo pirkėjui tapus nemokiu, prievolė vis tiek bus įvykdyta, – draudėjas gaus draudimo išmoką ir todėl didelių nuostolių nepatirs. Kliento nemokumo atveju draudimo kompanija išmoka draudėjui nuo 75 iki 90 proc. nuostolių sumos. Be to, užsiima ir visos skolos išieškojimu iš pirkėjo, tad sėkmės atveju galima atgauti ir visą 100 proc. skolos.
Kai kredito draudimo bendrovės atsitraukia, natūralu, ne visi ir nebe tokioms sumoms kaip anksčiau gauna kredito limitus. Tai reiškia, kad galimybės parduoti prekes su atidėtu mokėjimu praktiškai nelieka, o jei pirkėjas nesumoka avansu, pardavėjui dar reikia ieškoti finansavimo veiklai užtikrinti bei tęsti, kadangi prekinis kredito draudimas daugeliu atvejų yra finansavimo suteikimo priežastis. Papildomą finansavimą nebūtinai bus galimybių gauti. Taip susipina visa grandinė, kai nukenčia ir pirkėjas, ir pardavėjas.
Žinoma, prekyba gali vykti, o ir vyksta be papildomų prekinių kreditų draudimų, bet tokiu atveju būtinas stiprus abipusis pasitikėjimas, kuris, ir vėlgi, šių dienų kontekste nebūtinai lemiantis.
Kredito draudimo įmonės sako, kad kitos išeities dabartiniu momentu neturi. Kai kurios netgi teigia, kad panašu, jog teks patirti daugiau nuostolių nei per 2008 m. krizę. Kiek tokios kalbos pagrįstos, kol kas sunku spėlioti. Visgi dabartinis BVP kritimas tikrai nėra toks, koks buvo skaičiuojamas tuomet. Pavyzdžiui, mūsų šalyje 2009 m. jis krito apie 14 proc. O, Lietuvos banko duomenimis, š. m. antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 4,2 proc.
Tiesa, prognozuojama, kad metų pabaigoje mūsų šalyje BVP kritimas gali siekti 9,7 proc. Tik reikia nepamiršti, kad dabar įmonės kur kas geriau pasiruošusios sukrėtimams nei buvo prieš dešimtmetį.
Kita vertus, tikruosius draudikų nuostolius galima bus matyti tik perspektyvoje – kurį laiką draudimo bendrovės atidėjo informavimą dėl pirkėjų nemokumo. Viskas procese, tad tikroji situacija pasimatys kiek vėliau.
Visa ši susidariusi situacija aktuali, tiksliau, skausminga bene visų verslų sektoriams, kurie naudojasi prekinio kredito draudimu ar susiduria su finansavimo stygiumi.
Tačiau ar tikrai viskas taip „tamsu“? Drįsčiau teigti, kad ne. Išeičių yra ne viena. Pasidalinsiu šiuo momentu realiai prieinamomis ir veikiančiomis.
1. Pasinaudoti kitų Europos šalių įgyvendinta kredito draudimo apsauga
Pavyzdžiui, Nyderlanduose įsteigtoms kompanijoms, kurios veikia ir mūsų šalyje, kredito draudimo polisui galioja Nyderlandų vyriausybės patvirtinta garantijų kredito draudikams programa. Ten kredito draudikai įsipareigojo išlaikyti esamus kreditų limitus, o tvirtinant naujus limitus – eliminuoti tokią draudimo atmetimo priežastį kaip, pavyzdžiui, pandemija.
Dėl to šis draudimo partneris ir toliau sklandžiai teikia prekinio kredito draudimo limitus bei nemažina jau esamų limitų. Be abejo, tuo atveju, jei pirkėjo finansiniai rodikliai pablogėjo, kredito draudikai vykdo įprastas kredito draudimo limitų peržiūras.
Tai jau davė akivaizdžių rezultatų. Mūsų statistika rodo, kad kovą kredito draudimo užklausų patvirtinimo procentas buvo sumažėjęs, tačiau startavus Nyderlandų garantijų programai atsistatė į iki pandeminį lygį.
Tiesa, mūsų šalyje INVEGA jau ėmėsi veiksmų dėl valstybės garantijų draudėjams, tačiau kol kas viskas tik rengimo stadijoje. Toks valstybės pagalbos mechanizmas gali padėti. Tiesa, kiek pavėluotai. Tik svarbu, kad veiktų ne iki metų pabaigos, kaip siūloma, o ir kitąmet, ypač žinant, kad tikimasi antros pandemijos bangos.
2. Pasinaudoti kitomis finansavimo priemonėmis
Finansavimas teikiamas ir be prekinio kredito draudimo, o finansuotojai, naudodami INVEGA priemones, yra pasiruošę suteikti dabar taip reikalingą pagalbą verslui.
Tiesa, galima išskirti būtent alternatyvius finansuotojus, kurie, bendradarbiaudami su INVEGA, itin aktyviai įsitraukė į pagalbos priemonių teikimą. Pavyzdžiui, „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“, palengvinančios labai mažam, mažam ir vidutiniam verslui prekybinių sandorių finansavimą, dabar yra prieinamos tik per alternatyvius finansuotojus. Įdomus faktas, kad nei vienas bankas nedalyvavo šioje INVEGA portfelinių garantijų faktoringo su regresu sandoriams programoje.
Taip pat lanksčios kredito linijos, skirtos įmonių apyvartiniam kapitalui finansuoti. Nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms finansavimas garantuojamas pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“. Svarbu nepamiršti, kad yra galimybė tiesiogiai iš INVEGA susigrąžinti iki 7 proc. metinių palūkanų.
Verta atkreipti dėmesį, kad alternatyvių finansuotojų resursai yra pakankami pakeisti besitraukiančią bankinio faktoringo rinką. Lietuvos bankų asociacijos statistika rodo, kad bankinio faktoringo portfelis per š. m. I ketv. traukėsi 17 proc. (88 mln. eurų).
3. Valdyti pirkėjų nemokumo riziką patiems
Visgi klausimas, kaip valdyti pirkėjo nemokumo riziką, išlieka aktualus. Jei nesikreipiate į specialistus, kurie gali surinkti visus reikiamus duomenis apie pirkėją, o nesėkmės atveju – atlikti skolų išieškojimą, turite deramą dėmesį skirti tam patys. Naudokitės įmonių kreditingumo informacijos duomenų bazėmis. Be to, pastaruoju metu verslas viešina vėluojančių atsiskaityti įmonių informaciją. Domėkitės savo pirkėjo veikla, vadovais, akcininkais, viešais atsiliepimais, sumokamais mokesčiais, darbuotojų skaičiaus pokyčiais. Šiuo metu išties daug informacijos prieinama viešoje erdvėje.
Suprantama, kad pandemija labiau riboja galimybę keliauti ar susitikti, tačiau nepamirškite periodiškai inicijuoti susitikimus internetinėje erdvėje, užduokite klausimus. Susitikimo metu, kokioje erdvėje jis bebūtų, gausite daug informacijos apie rinką bei tai, kaip jūsų pirkėjui sekasi, kaip vertinamos jo verslo perspektyvos. Pasistenkite palaikyti ryšį su keliais asmenimis pirkėjo įmonėje, pageidautina, kad vienas jų būtų buhalteris. Pastarieji paprastai valdo daug informacijos apie finansinę pirkėjo situaciją, kuri gali būti naudinga jūsų įmonės rizikų valdymui.
