6 val. ryto. Šiandien CEO miegojo prastai, užtat besivartydamas tarp trumpų sapno akimirkų jis sudėliojo neblogą vakarykštės problemos sprendimo planą. Pabudęs tamsoje sugrabalioja išmanųjį, apakintas mėlyno ekrano skubiai susiranda WhatsApp programėlę, spaudžia ant mikrofono ikonėlės ir įskaito komandai pirmąsias ryto instrukcijas.
„Susitinkame žaliojoje salėje pusę devynių, aptarsim“, – CEO baigia savo balso žinutę vadovų komandai, o po sekundės kažkur mieste pypteli mažiausiai penkių kolegų telefonai. Jie irgi jau kelsis, niekur dėsis. Mūsų CEO dar skubiai patikrina e. paštą, Facebook atnaujinimų pranešimus, užmeta akį į savo ir įmonės LinkedIn profilį, kas ten prirašinėjo komentarų po vakar publikuota žinute ir galiausiai tingiai lipa iš lovos – žengia pirmą žingsnį į naują permainų kupiną pasaulį. Taip jame prasideda eilinio CEO eilinė diena.
Dar neišlipęs iš lovos produktyvus CEO gali būti jau sukūręs turinio ir idėjų visos dienos komunikacijai. Tai natūralus nenutrūkstantis procesas. Pasaulio mokslininkai konstatuoja, kad pačios smegenys yra savotiškas komunikacijos organas, sudarytas iš nuolat besiformuojančių naujų asociacijų, kurias skatina išorinio pasaulio nuolat siunčiama informacija.
Jau seniai komunikacija tapo integraliu kiekvieno mūsų judesio elementu, be jos neapsieiname nei keldamiesi, nei važiuodami į darbą, nei posėdžiaudami, nei galų gale valgydami, žiūrėdami filmą ar net eidami miegoti.
Ji tiek persmelkė kasdienybę, kad kai kurios korporacijos jau suskubo priimti taip vadinamas „ramybės higienos“ taisykles – jokių skambučių ar žinučių kolegoms ir darbuotojams po 22 val. iki pat darbo pradžios ryte.
Ką rinksimės šiandien?
Štai Jums meniu, rinkitės: WhatsApp, FB Messenger, Viber (kažkodėl daugiau naudoja rusakalbiai), Skype (naudoja jau tik CEO tėvai, bet ir su jais kažkaip bendrauti reikia), LinkedIn Messaging, Slack, Outlook, Mail, SMS, o galiausiai gal ir pokalbis tradiciniu telefonu? Rašai tekstą, jei nėra laiko – įskaitai balso žinutę. Visi šie kanalai formuoja bendrą vidinės komunikacijos debesį, kuriame kasdien sukuriami gigabaitai žinių, turinio ir patirties.
JAV korporacijų tyrimai rodo, kad šiandien daugiau nei pusė aukščiausio lygio vadovų užduotis dedikuoja ir rezultatus su komandomis aptaria gyvai net nebendraudami, o skambindami ar įrašydami balso garso žinutes. Populiariausios vietos tokioms žinutėms įrašyti – vairuojant automobilyje, einant į susitikimą, kylant liftu, valgant priešpiečius ar vakarienę. Todėl komunikacijoje šiandien daugiausiai kompetencijų reikia ne bendraujant, kuriant, generuojant, o atsirenkant tai, kas svarbiausia.
Ponas Vilfredas Paretas, Italų ekonomistas ir sociologas, buvo genijus, nes jo vardo Pareto dėsnis galioja visur – ir ypač komunikacijoje. Savo laiku 1897 m. jis įžvalgiai apibrėžė, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultato, o likę 80 proc. pastangų tėra „oro stumdymas“.
Komunikacijoje tie 20 proc. yra tikroji vertė, kuri padeda Jums judėti į priekį, tai įžvalgūs ir savalaikiai sprendimai, kurie turi komunikacinį svorį ir kuria ilgalaikę vertę organizacijai bendraujant su išorės auditorijoms – žiniasklaida, investuotojais, potencialiais darbuotojais, vyriausybėmis ir kt.
Ne reklama ir propaganda, o vizionieriškumas, kūrybiškumas ir aistra patenka į Pareto penktadalį ir su tokiu turiniu CEO bus pastebėtas ir įvertintas viešumoje. O vienas jo vizionieriškas interviu gali sukurti turinio socialiniams tinklams kelioms savaitėms į priekį.
Kodėl jumis turėtų kažkas domėtis?
Dirbantieji žiniasklaidoje ar su ja žino, kaip sunku šiandien patraukti kažkieno dėmesį. Net ir protingos mintys paskęsta informaciniame chaose, kuriame dėl dėmesio kovoja daugybė istorijų ir asmenybių. Todėl tik nuoseklumas, pastovumas ir kryptingas profesionalumas yra būdai, kurie ilgainiui gali padėti Jums, kaip CEO, išsiskirti triukšme.
PR agentūros nelabai mėgsta, kai žurnalistai pradeda skambinėti tiesiai vadovui ir klausia jo, kaip srities eksperto, nuomonės. Bet tai geras ženklas vadovui, rodantis, kad ilgalaikės investicijos į komunikaciją duoda efektą ir Jūsų nuomonė pagaliau kažkam svarbi.
Komunikacinių būdų ir priemonių, kaip skirtingose auditorijose kurti savo CEO vertę yra daug – nuo paprasčiausių nuosekliai, bent porą kartų per savaitę publikuojamų profesinių komentarų savo FB ir LinkedIn profiliuose, iki ekspertinių straipsnių portaluose ar net autorinių laidų Youtube kanale. Ir vienoje ir kitoje pusėje Lietuvoje jau yra neblogų pavyzdžių.
Truputis praktikų
Pradėsiu nuo komunikacijos srities, kur Lietuvoje į galvą iš karto šauna vienas paprastas chrestomatinis pavyzdys – kelių reklamos agentūrų ir kūrybingumo mokyklos įkūrėjas Tomas Ramanauskas. Jo leidžiamas periodinis naujienlaiškis „Dėmes!o“ pristato įdomiausias reklamos, rinkodaros, PR ir susijusių sričių naujienas.
Atrodo paprastas sprendimas, bet visą esmę daro jo atrenkamas turinys – nerasi čia nė žodžio apie jo agentūrų darbus ir pasiekimus, o tik tai, ką iš tiesų dauguma šios srities specialistų nuolat skaito užsienio reklamos portaluose. Jo naujienų filtras turi savo braižą ir daug ką pasako apie jo paties profesinę pasaulėžiūrą. Tokiame turinyje jaučiasi jį atrinkusio žmogaus autoritetas. Stipri savybė.
Turbūt mažai kam reikia pristatinėti ir Dalių Misiūną, ilgą laiką skirtingomis aplinkybėmis gebėjusį sėkmingai vadovauti „Lietuvos energijos“ grupei, o dabar – ISM prezidentą, didelės bendrovių grupės valdybos narį, komentarų „Verslo žiniose“ autorių. Dalius įsitikinęs, kad atvira, nuolatinė komunikacija yra pirmiausiai atvirumas prieš klientus ir darbuotojus (esamus ir būsimus); Daliui svarbu, kad žmonės žino jo nuomonę įvairiomis temomis. Tai sukuria prielaidas didesniam pasitikėjimui.
„Be abejo, tai ir galimybė kurti santykį su potencialiais darbuotojais, kurie vis dažniau „pasitikrina“ organizacijos kultūrą sekdami jos vadovus socialiniuose tinkluose. Daugelis klientų ir darbuotojų, esamų ir būsimų, jau yra socialiniuose tinkluose. Be to, komunikacija didina atstovaujamo prekės ženklo žinomumą ir augina pasitikėjimą vadovu. Na, ir galiausiai, komunikacija visuomet svarbi didinant darbuotojų įsitraukimą.“
Aktyvus komunikatorius Dalius Misiūnas visiems linki kuo daugiau autentiškumo ir atvirumo ir svarbiausia – neperduoti savo asmeninių profilių turinio į kitų rankas, nes tai labai greitai pasimato. Taikli pastaba – turbūt net ir gabiausia socialinių medijų agentūra neparašys CEO komentaro, nes tai yra asmeninis ir spontaniškas dalykas, ji negali būti planuojama mėnesį ar pusmetį į priekį. Tai, kas šiandien svarbu, gali būti svarbu tik šiandien, ne rytoj.
Dar vienas stiprios CEO komunikacijos pavyzdžių – jau senokai kaip žuvis vandenyje įdomius video interviu su kitais CEO (!) kuriantis Erikas Viršilas, bendrovės BIPA vadovas. Jis kasdien dedikuoja nemažą gabalą savo laiko tiesiog turinio gamybai. Ir žinoma dar spėja vadovauti spariai augančiai miesto inžinerinių sprendimų bendrovei.
Darbas, kurį Erikas daro su „Proto industrijos“ Youtube laida, padeda užmegzti naujus kontaktus, gauti patirties, geriau perprasti naujas verslo šakas ir dar būti savotiškai socialiai naudingu vadovu visuomenei. Prie visko, kaip bonusą Erikas kuriasi taip vadinamą socialinį kapitalą.
Jo kas mėnesį rengiama Youtube laida augina pasitikėjimą visos bendrovės prekės ženklu ir kartu formuoja tam tikrus klientų lūkesčius – aukštą aptarnavimo lygį, operatyvų problemų sprendimą. Pats vadovas savo rengiau turiniui kelia reikalavimų kartelę visai bendrovei ir kartu didina jos paslaugų žinomumą, socialiniuose tinkluose didina ne tik asmeninių, bet ir kompanijos sekėjų ratą.
Erikas pritaria, kad planinga ir vientisa CEO komunikacija leidžia potencialiems darbuotojams lengviau priimti sprendimą ateiti dirbti, ypač jei turi lygiaverčius pasiūlymus dėl darbo.
Bendrai pakalbinus aktyviai komunikaciją vykdančius Lietuvos vadovus peršasi išvada, kad šiandien mūsų vadovai vis dar menkai suvokia komunikacijos ir turinio kūrimo naudą savo organizacijoms. Jie supranta komunikaciją kaip savo produkto / paslaugų reklamą, o ne istorijų pasakojimą ir įdomaus klientui turinio gamybą, siekiant sukurti ilgalaikius ryšius.
Kalbant Eriko žodžiais, tiek vadovai, tiek jų valdomos organizacijos turinčios veidą, atvirai bendraujančios ir besidalinančios patirtimi tampa patrauklesnės ir klientams, ir potencialiems darbuotojams. O kalbant apie jauniausias darbuotojų kartas – jiems nematomas, „pasislėpęs“ vadovas yra išvis nesuprantamas, nepriklausomai nuo to, kaip gerai jis valdo organizaciją.
CEO – organizacijos kultūros ašis
Istorijos, komentarai ir įžvalgos, kurias CEO pasakoja socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje, niekada negimsta vakuume. Jie kuriami kartu su darbuotojais, padedant darbuotojams arba apie darbuotojus. Bendra komunikacinė veikla padeda kurti naujos kokybės organizacinę kultūrą, kuri skatina kūrybingumą ir organizacijos atvirumą.
Gera organizacinė kultūra ne tik gerina verslo rezultatus, bet leidžia pritraukti gerus, didelį potencialą turinčius darbuotojus, kurie taps organizacijos augimo varikliu ateityje. Pasakodami istorijas šiandien, kuriate pagrindą rytojaus organizacijos sėkmei.
Sėkminga organizacinė kultūra traukia kūrybingus žmones, ieškant naujų darbuotojų organizacijos kultūra tiek pat svarbi, kaip ir jos produktai ar paslaugos.
Būdamas organizacijos lyderiu, CEO formuoja organizacijos strategiją ir viziją, jis atsakingas už tinkamą darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją siekti tų strateginių tikslų. Bet vizija liks tik gražiais žodžiais, jei nebus paremta realia organizacijos ir ją įkūrusių žmonių istorija. Tokia organizacinė kultūra tampa organizacijos išskirtinumu rinkoje, kurio niekas nenukopijuos, nes išskirtinumas unikalus – paremtas jūsų asmenine patirtimi, o ji netiražuojama.
CEO šiandien atsakingas ne tik už verslo rezultatų ir akcininkų užbrėžtų tikslų pasiekimą; jis atsakingas ir už geriausių sąlygų darbuotojams sudarymą, kuriose visa komanda galėtų sėkmingai veikti ir augti. Savo asmeniniu pavyzdžiu vadovas arba uždegs, arba demotyvuos. Neįsitraukęs vadovas – abejingas vadovas. Nėra jokių objektyvių aplinkybių tikėtis, kad kitokie bus jo komandos nariai.
Maždaug prieš 20 m. vieną saulėtą rudens rytą užsivilkome panešiotus švarkus ir su kolega patraukėme pardavinėti savo PR paslaugų vienai didelei Lietuvos alaus daryklai. Sovietinio palikimo griūvančioje gamykloje prie įėjimo kabėjo skelbimų lenta, kurioje – vienas kreivas šleivas spausdinimo mašinėle suręstas DIREKTORIAUS pranešimas darbuotojams:
„Dėmesio,
Skelbiamas konkurso „Pietūs su Direktoriumi“ nugalėtojas.
Juo tapo geriausius darbo rezultatus šį ketvirtį pademonstravęs ....
Minėtas darbuotojas kviečiamas spalio 25 d., trečiadienį, 12 val. atvykti į valgyklą pietų su daryklos direktoriumi.
Atvykti persirengus,
Administracija“
Nežinia, ar prieš 20 m. tie vargšeliai darbuotojai labai džiaugėsi tokiais ketvirtiniais „apdovanojimais“ – prie barščių bliūdo pabendrauti su direktoriumi. Tokia tai buvo korporatyvinė kultūra ir vidinė komunikacija vos prieš du dešimtmečius... Džiugu, kad laikai keičiasi!
