Tikslas pasiektas, prestižinės vietos reitinguose glosto savimeilę, tačiau dažnam kyla klausimas – kas iš to? Ekonominiai sunkumai – puikus metas įvertinti valstybės pastangas. Kaip rodo pirminiai ekonomikos duomenys, augantis šių kompanijų skaičius Lietuvoje yra gelbėjimosi ratas ekonomikai sunkiais laikais.
Tai, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis dėl pasaulį apėmusios COVID-19 pandemijos palyginus su kitomis ES šalimis yra gan nedidelis, o ekonomika jau ima atsigauti, taip pat yra ir augančio šalies „fintech“ sektoriaus nuopelnas. Panagrinėkime, kaip jiems tai pavyko.
Greiti ir lankstūs
Po 2008 m. krizės atsiradęs nepasitikėjimas tradiciniais bankais lėmė alternatyvios bankininkystės suklestėjimą. Inovatyvios finansų įmonės sukūrė konkurenciją bankų monopolizuotoms finansinėms paslaugoms ir suteikė vartotojams galimybę rinktis lankstesnes finansines alternatyvas. Šio sektoriaus augimas pritraukė daugybę užsienio investicijų bei leido modernizuoti Lietuvos finansų sektorių. Akistatoje su COVID-19 pandemija matome, jog valstybės investicijos į „fintech“ sritį pasiteisino.
„Fintech“ kompanijos buvo gerokai labiau pasiruošę prisitaikyti prie COVID-19 suvaržymų, dėl to galėjo greitai reaguoti į kritinę situaciją. Dauguma šių įmonių turi išvystytus internetinius paslaugų teikimo kanalus, kurie tapo nepakeičiami karantino metu. Visgi turbūt svarbiausias „fintech“ įmonių vaidmuo buvo skirstant valstybės paramos lėšas. Iki š. m. liepos 20 d. finansų tarpininkai išdalino verslui virš 222 mln. Eur. valstybės skirtos paramos, o daugiau nei pusė šių lėšų buvo paskirstyta alternatyvių finansuotojų. Būtent greita „fintech“ bendrovių reakcija ir gebėjimas prisitaikyti prie situacijos užtikrino, kad sunkumų akivaizdoje Lietuvos įmonės sugebėtų išlaikyti galvą virš vandens.
Kai didiesiems rizika per didelė
Svarbu akcentuoti ir kitą aspektą: mažėjant bankų paskolų portfeliui verslui, pagalbos ranką Lietuvos verslui ištiesė alternatyvūs finansuotojai. Lietuvoje dėl pernelyg didelio bankų konservatyvumo ir susitelkimo į stambaus verslo segmentą, bankų paskolų portfelis daugiau mažiau stabiliai mažėjo nuo pat antrojo 2019 m. pusmečio pradžios. Tačiau situacija dar labiau pablogėjo Covid-19 krizės metu: jau kelis pastaruosius mėnesius Lietuva užima paskutinę vietą visoje euro zonoje pagal bankų paskolų portfelio verslui dinamiką.
Europos centrinio banko duomenys rodo, kad 2020 m. birželį, lyginant su 2019 m. birželiu, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje susitraukė 9 proc. ir tai yra absoliučiai prasčiausias rezultatas visoje euro zonoje. Šių metų birželį Lietuva buvo vienintelė euro zonos valstybė su neigiama bankų paskolų įmonėms dinamika tuo metu, kai visoje euro zonoje bankų paskolų verslui portfelis išaugo 7,1 proc.
Nepaisant to, kad euro zonos ekonomika antrąjį 2020 m. ketvirtį pademonstravo gerokai didesnį BVP nuosmukį nei Lietuva (euro zonos BVP nukrito 15 proc., o Lietuvos 3,7 proc.), bankų paskolų verslui dinamika euro zonoje yra gerokai geresnė nei Lietuvoje. Vokietijoje ir Prancūzijoje bankų paskolų verslui portfelis šių metų birželį per metus padidėjo atitinkamai 5,8 ir 11,5 proc. Nuo Covid-19 smarkiai nukentėjusioje Ispanijoje bankų paskolų verslui portfelis birželį išaugo 8,7 proc., t.y., netgi sparčiau nei visoje euro zonoje.
Tokia padėtis galėjo susiklostyti dėl pernelyg didelio Lietuvoje veikiančių bankų atsargumo bei dėl to, kad kitose euro zonos valstybėse bankai galėjo būti labiau suinteresuoti dalyvauti ekonomikos skatinimo priemonėse. Bet kokiu atveju, statistika aiškiai rodo, kad šiuo metu Lietuvos verslas, o ypač smulkaus ir vidutinio verslo bendrovės, sunkiai prieina prie tradicinio finansavimo.
Ant lūžio ribos: alternatyvūs finansuotojai tampa „new normal“
Ribota prieiga prie tradicinio finansavimo šaltinių skatina Lietuvos verslą aktyviai ieškoti alternatyvų bankų finansavimui. Pavyzdžiui, Europos Komisijos 2019 m. pabaigoje atlikta įmonių apklausa rodo, kad kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste Lietuvoje skolinimas iš alternatyvių finansuotojų yra labai populiarus. 23 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių iš Lietuvos nurodė, kad esant išorės finansavimo poreikiui, pageidautų finansavimą gauti iš „kitų finansuotojų“, t. y., iš alternatyvaus finansavimo bendrovių. Pernai Lietuva užėmė antrą vietą visoje ES pagal alternatyvaus finansavimo populiarumą tarp bendrovių, kurioms yra reikalingas išorės finansavimas.
Tai yra signalas, kad Lietuvos verslo finansavimo rinkoje vyksta svarbus struktūrinis lūžis: įmonės vis daugiau dėmesio skiria ne bankų, bet alternatyviam finansavimui. Tą iš esmės patvirtina ir Lietuvos banko duomenys: pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ne finansų bendrovių verslo paskolų įsipareigojimai pasiekė visų laikų rekordą – tai reiškia, kad mažėjant bankų finansavimui, Lietuvos verslas aktyviai skolinasi pinigus iš kitų bendrovių, įskaitant ir alternatyvius finansuotojus.
Vietoje pabaigos arba kas laukia mažojo Silicio slėnio
Lietuvos Finansų ministerijos duomenimis 2019 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 210 „fintech“ įmonių, o 2020 m. pabaigoje „fintech“ įmonių skaičius ir šio sektoriaus įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius turėtų padidėti dar 15 proc. Stipriausiomis Lietuvoje išvystytomis „fintech“ sritimis laikomos mokėjimų, skolinimo bei netradicinės bankininkystės technologijos.
Kaip Lietuvai pavyko tapti mažuoju Silicio slėniu ir patekti į pasaulinį „fintech“ centrų penketuką? Tai lėmė keletas priežasčių, o visų pirma, prieš porą metų sutvarkyta teisinė bazė, leidžianti diegti inovacijas tokiose finansų technologijų srityse kaip P2P, elektroniniai pinigai, kibernetinis saugumas ar mokėjimo paslaugos. Prie sėkmės prisidėjo ir Lietuvos banko „Newcomer“ programa finansinių technologijų bendrovėms, kurios nori pradėti veiklą mūsų šalyje, taip pat Lietuvoje esantis vienas greičiausių interneto ryšių Europoje ir sparčiausias WiFi ryšys visame pasaulyje, kaip pažymima „The Global Fintech Index“ reitinge.
Nesena krizinė patirtis ir geranoriškas „fintech“ įmonių bendradarbiavimas ekonominio nuosmukio akivaizdoje rodo, kokia socialiai atsakinga ir tvirta yra „fintech“ bendruomenė Lietuvoje. Būtent ji ir yra tikrasis Lietuvos pažangos rodiklis, turintis neįsivaizduojamą ateities potencialą.
