Verslo kūrybiškumą išlaisvinęs elektrošokas
Ši krizė – kitokia nei daugelis stebėtų anksčiau. Ji įvyko akimirksniu – lyg staigiai užtrauktas rankinis stabdis. Ekonomika vieną dieną užsidarė ir nepaliko vietos lūkesčiams, kad galbūt viskas kaip nors išsispręs ir ši krizė mūsų nepalies. Daugeliui verslo įmonių tai suveikė kaip elektrošokas, paskatinęs sprendimus, kuriems anksčiau pritrūkdavo arba kūrybiškumo, arba drąsos, arba ir to, ir to.
Visi matėme, kaip per keletą savaičių gimė dešimtys elektroninių parduotuvių, kurių sukūrimas įprastu metu veikiausiai būtų užtrukęs mėnesius ar net metus. Tai ne tik atvėrė papildomą pardavimų kanalą verslui, bet kai kurioms įmonėms tapo stimulu efektyvinti savo veiklą ir perkelti paslaugas į virtualią erdvę. Neseniai paskelbtas „Spinter“ tyrimas rodo, kad kas penkta įmonė planuoja toliau pardavinėti savo prekes ar paslaugas tik internetu.
Kitas ryškus pavyzdys: net didžiulės gamyklos per trumpą laiką sugebėjo pakeisti savo gamybos linijas taip, kad vietoje tuo metu netekusių aktualumo prekių gamintų kažką būtino – pavyzdžiui, medicinines priemones. Nors pasibaigus pandemijai pastarosios, tikėtina, praras aktualumą, tačiau šiam procesui pasitelkti nauji inovatyvus sprendimai (kaip robotizuotos gamybos linijos) bei užmegztos naujos partnerystės liks.
Karantinas daliai įmonių drastiškai apribojo paslaugų teikimo galimybes, bet tuo pačiu padėjo atrasti netikėtų ilgalaikės plėtros galimybių. Pavyzdžiui, atskleidė automobilių dalijimosi verslui dar neišnaudotą nišą – galimybę teikti siuntų pristatymo paslaugas. O štai viena apsaugos sistemas įrenginėjanti įmonė, negalėdama atvykti pas klientus į namus, ėmė teikti nuotolines konsultacijas, kad buto apsaugos sistemą įsigiję klientai galėtų ją įsirengti patys. Tokie netikėti sprendimai padėjo daugybei verslų per karantiną išsaugoti pardavimus ir net išplėsti savo klientų ratą.
Netikėtų partnerysčių svarba
Visgi mano asmeninė patirtis rodo, kad tokios „dovanos“ nesimėto – norint jas surasti reikia įdėti pastangų. Visų pirma, rinkoje vyraujant neapibrėžtumui, svarbiau nei kada nors anksčiau gebėti įsiklausyti į klientus ir rasti jų nerimo šaltinius.
Pavyzdžiui, mes nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje jautėme, kad net pasibaigus karantinui gyventojų lūkesčiai dėl ateities liko kyboti baimės ir nežinios rūke. Norėdami geriau suprasti jų poreikius, inicijavome apklausą ir pamatėme, kad net 60 proc. Lietuvos didmiesčių gyventojų kaip didžiausią kliūtį įsigyti būstą šiemet įvardija nerimą dėl visų ar dalies pajamų netekimo.
Antra, tiek mūsų, tiek minėtų verslų atvejai atskleidė, kad kitas svarbus žingsnis, siekiant krizės metu sukurti kažką naujo – netikėtų partnerysčių paieškos. Jei ne pandemija, mums nebūtų kilę minčių suremti pečius su draudimo bendrove ir pasiūlyti NT rinkoje naujieną – draudimo produktą, kuris kompensuoja būsto paskolų įmokas pajamų netekusiems pirkėjams. Ši pandemijos paskatinta partnerystė leido mums pasiūlyti klientams juos kamuojančios problemos sprendimą, o mūsų partneriams – išplėsti savo veiklą.
Nors ūmi pandemija išmušė iš po kojų stabilumo pagrindą visam verslui, svarbiausia, kad įveikus šią vis dar tebesitęsiančią krizę, jos metu atrastos „paslėptos dovanos“ liks: Lietuvos organizacijos žinos tikrąsias savo veiklos galimybių ribas, gebėjimus kurti ir keistis, rasti netikėtus sprendimus.
