Palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu, Lietuvos BVP antrą ketvirtį smuko 5,1 proc. ir buvo 3,7 proc. mažesnis negu prieš metus atitinkamą ketvirtį. Tai kol kas geriausias rezultatas Europos Sąjungoje (ES), tačiau tik kiek daugiau negu dešimt valstybių yra paskelbusius antro ketvirčio duomenis. Didžiųjų ES valstybių, tokių kaip Vokietijos, Ispanijos, Italijos ar Prancūzijos, ekonomika per ketvirtį smuko daugiau negu 10 procentų, mūsų kaimynės Latvijos BVP per ketvirtį krito 7,5 proc. ir buvo 9,6 proc. mažesnis negu prieš metus. Iš jau žinomų rezultatų galime daryti keletą išvadų, kas lėmė skirtingus ekonomikos pokyčius ES šalyse. Toliau išvardintus veiksnius reikia vertinti ne atskirai, o kartu.

1. Suvaldyta epidemijos krizė – mažesnis vidaus vartojimo smukimas

Kuo šalyje buvo geriau valdoma epidemiologinė krizė, tuo jos ekonomika smuko mažiau. Greičiau suvaldžius koronaviruso proveržį ir sušvelninus ar visai atšaukus apribojimus, buvo daugiau galimybių sparčiau atsigauti vidaus vartojimui. Pavyzdys – pavasarį koronaviruso protrūkis Baltijos ar Vidurio Europos šalyse buvo greičiau suvaldytas negu Pietų Europos šalyse, atitinkamai greičiau pradėjo lipti iš dugno ir šių šalių ekonomika.

Daugiau diskusijų kelia veiklos apribojimų, siekiant užkardyti užsikrėtusių koronavirusu skaičiaus augimą, įtaka. Pavyzdžiui, dar balandį atrodė, kad Lietuvos ekonomika smuks labiau negu Latvijos ar Švedijos, nes paskelbus karantiną, Lietuvoje įvesti veiklos suvaržymai buvo kur kas griežtesni, ir matėme, kad mažmeninė prekyba balandį Lietuvoje smuko gerokai labiau negu Latvijoje ar Švedijoje. Tačiau išlaidos prekėms tėra tik dalis namų ūkio vartojimo išlaidų. BVP pokytį ne mažiau lemia eksporto ir investicijų pokyčiai, o eksportas, panašu, ir buvo tas veiksnys, dėl kurio Lietuvos BVP smuko mažiau negu Latvijos ar Švedijos (pastarosios šalies BVP per ketvirtį sumažėjo 8,6 procento.) Pavyzdžiui, Lietuvos paslaugų eksportas balandį ir gegužę smuko 15 proc., o Latvijoje nuosmukis viršijo 30 procentų.

2. Turizmo sektorius nutempė žemyn nuo jo labiau priklausomų valstybių ekonomiką

Kuo šalis labiau priklausoma nuo turizmo, tuo jos ekonominiai nuostoliai antrą ketvirtį buvo didesni. Iš didžiųjų Europos valstybių Ispanijos ekonomika smuko labiausiai, o šalies pajamų iš užsienio turistų santykis su BVP yra didžiausias. Tai, kad Lietuvoje apgyvendinimo, maitinimo, gyventojų transporto sektoriuose dirba palyginti nedaug žmonių, kuriam laikui tapo šalies privalumu. Mūsų kaimynėje Latvijoje turizmo įtaka yra didesnė, todėl ir visos šalies ekonominiai nuostoliai yra didesni. Nepamirškime ir to, kad Lietuva, priešingai negu Latvija, neturi tokios nacionalinės oro linijų bendrovės, kaip „Air Baltic“, kurios nuostoliai darė neigiamą įtaką ir šalies BVP. Maža turizmo įtaka ekonomikai ir toliau bus svarbus veiksnys, kuris lems, kad ir trečią ketvirtį metinis BVP pokytis Lietuvoje bus geresnis negu Pietų Europos valstybėse.

Čia reikėtų prisiminti ir labai paprastą tiesą – gyventojai, neišleidę pinigų paslaugoms (šiuo atveju kelionėmis), kitąmet neišleis dvigubai daugiau toms pačioms paslaugoms negu įprastai. O atidėtos išlaidos prekėms, ypač ilgalaikio vartojimo, dažniausiai yra kaip spyruoklė, ką jau matėme ir birželio mėnesį, kai daugelyje valstybių mažmeninė prekyba jau buvo neįprastai didesnė negu prieš metus. Čia vėl pasisekė Lietuvai, nes tokių prekių, kaip baldai, pardavimo mastas Europoje staigiai ūgtelėjo, ir tai iškart paskatino baldų gamybos sektoriaus, kuris yra viena svarbiausių Lietuvos pramonės ramsčių, atsigavimą.

3. Kritusi automobilių ir investicinių prekių gamyba smukdė Vokietijos ir Vyšegrado šalių BVP

Kuo labiau šalies pramonė yra susijusi su automobilių ir mašinų gamybos sektoriumi, tuo jos ekonomika antrą ketvirtį traukėsi labiau. Nesunku prisiminti, kad prasidėjus koronaviruso protrūkiui, gyventojai ir verslas iškart apribojo išlaidas investicinėms prekėms, todėl jų gamybos įmonės nukentėjo labiausiai. Būtent šis veiksnys padarė didelę neigiamą įtaką Vokietijos ir Vyšegrado šalių ekonomikai antrą ketvirtį: antrą ketvirtį Vokietijoje buvo pagaminta 62 proc. mažiau automobilių, todėl nenuostabu, kad drastiškai smuko ir vengrų, slovakų ar čekų pramonės gamyba. Todėl, nors epidemiologinė krizė Čekijoje buvo suvaldyta gerai, šalies ekonomika antrą ketvirtį smuko 8,4 proc. ir buvo 10,7 proc. mažesnė negu prieš metus atitinkamą ketvirtį.

Lietuvoje yra įmonių, kurios dirba su Europos automobilių ir sunkvežimių gamintojais, bet jų įtaka visame pramonės sektoriuje nėra labai didelė. Koronaviruso epidemijos sukeltos krizės kontekste tai tapo Lietuvos privalumu, bet nereikėtų pamiršti, kad automobilių gamybos sektoriaus problemos anksčiau ar vėliau baigsis, ir vėl skųsimės šio sektoriaus, kuriame ir darbo našumas, ir inovacijos yra palyginti didelės, įmonių trūkumu. Gali būti, kad, sėkmingai pasibaigus koronaviruso istorijai, automobilių pardavimo mastas pasaulyje per artimiausius kelerius metus smarkiai ūgtels, ir tai bus paskata viso sektoriaus vystymuisi.

4. Statybų sektoriaus prastovos darė įtaką šalies ekonomikai

Kuo labiau per koronaviruso proveržį pavasarį stojo statybų darbai, tuo didesnis smūgis buvo šalies ekonomikai. Tiesa, statybos darbų pokyčiai ES išsiskyrė labiausiai dėl to, kad kai kuriose šalyse įvesti ribojimai verslui darė įtaką ir statybų įmonėms, todėl tokiose šalyse, kaip Italija ar Prancūzija, balandį statybų įmonių pajamos buvo daugiau negu 60 proc. mažesnės negu prieš metus. Lietuvoje statybos įmonių darbai antrą ketvirtį nesustojo ir, veikiausiai, statybos darbų nuosmukis buvo minimalus. Statybų sektoriui pagalbą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ištiesia valdžios sektorius, kuris didina finansavimą infrastruktūros projektams, o per artimiausius trejus metu bent jau su valstybės užsakymais dirbantys statybininkai gali tikėtis nemažai naudos ir iš patvirtintos ES ekonomikos gaivinimo priemonės.

Kol kas sudėtinga įvertinti valdžios sektoriaus įtaką mažinant ekonomikos smukimo mastą Europos Sąjungos šalyse antrą ketvirtį, kol nėra paskelbti konsoliduoti valdžios sektoriaus finansai, todėl teigti, kad Lietuvoje fiskalinis atsakas buvo daug stipresnis ir turėjo didesnę įtaką amortizuojant ūkio smukimą negu kitose šalyse, nėra pagrindo. Žinoma, buvo nemažai gerų valdžios sektoriaus sprendimų, kurie padėjo suteikti pagalbą gyventojams ir verslui, tačiau galima beveik drąsiai teigti, kad sėkmingesnio negu kitų ES šalių ekonomikos pokyčio formulė visgi slypi ne čia.

Kita vertus, būtent nuo valdžios sprendimų, kaip bus tvarkomasi su naujais koronaviruso protrūkiais Lietuvoje, priklausys, kokia bus ekonomikos kryptis rudenį. Tai, kad ekonominiai Lietuvos nuostoliai per pirmą pusmetį buvo palyginti nedideli, lems, kad per antrą pusmetį Vakarų ir Pietų Europos šalys nepasivys Lietuvos pagal metinį BVP pokytį net ir įvertinus tai, kad jų ketvirčių BVP pokyčiai bus didesni negu Lietuvos.