Viruso akivaizdoje, kai prarandamos gyvybės, o žmonės netenka pragyvenimo šaltinių, Europa išliko vieninga. Vos prieš dešimtmetį ištikusios finansinės krizės žaizdos užgijo neseniai, tad negalėjome leisti joms ir vėl atsiverti. Vietoj to, nusprendėme gelbėti vieni kitus ir investuoti į bendrą ateitį.

Būtent dėl to praėjusią savaitę 27 valstybių narių vadovų priimtas sprendimas pritarti Europos Komisijos pasiūlymams dėl ekonomikos gaivinimo yra istorinės reikšmės.

Pirmiausia, susitarėme dėl didelių sumų. Europa galės pasinaudoti 750 milijardų eurų vertės ekonomikos gaivinimo fondu, kuriuo remsime labiausiai nukentėjusius nuo krizės. Šis fondas, pavadinimu Naujos kartos ES, investuos į tokį ekonomikos atkūrimą, kuris Europos Sąjungą padarys žalesnę, išmanesnę ir atsparesnę. Visa tai – mūsų ir mūsų vaikų, ateities Europos kartos labui. Prie šio fondo pridėjus ateinančių septynerių metų ES biudžetą, bendra paketo vertė sieks 1,8 trilijono EUR.

Antra, sprendimas yra istorinis ir dėl to, kad šis Europos finansinis paketas atsiras kitaip nei iki šiol. Pirmą kartą Europos Komisija, remiama 27 valstybių narių, pasinaudos savo tvirtu kredito reitingu, kad tokiu mastu pritrauktų lėšų kapitalo rinkose.

Per ankstesnes krizes labiausiai nukentėjo ne pasiturintys, o tie, kurie ir iki jų buvo pažeidžiami. Padarysime viską, kad tai nepasikartotų. Kad visi atsistotume ant kojų padėdami vieni kitiems. Būtent dėl to dauguma Naujos kartos ES lėšų pasieks valstybes nares kaip dotacijos svarbiausioms reformoms ir investicijoms finansuoti. Iš šių europinių lėšų bus remiami projektai, kuriantys darbo vietas europiečiams nuo Vilniaus iki Lisabonos.

Finansuodami reformas ir investicijas atsižvelgsime į kiekvienos valstybės narės poreikius, taip pat ir į Europos tikslus. Tad vienose šalyse bus remiamos darbo rinkos reformos našumui didinti, kitose – daugiau dėmesio skiriama švietimui ir kompetencijų ugdymui, kad žmonės įgytų darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Vienose šalyse labiau investuosime į skaitmeninės infrastruktūros vystymą, kitose – į transporto jungtis.

Tačiau svarbiausia tai, kad visos investicijos prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. 30 proc. visos 1,8 trilijono EUR sumos bus su klimato kaitos problemų sprendimu susijusios investicijos, o naujas 17,5 mlrd. EUR vertės Teisingos pertvarkos fondas padės tiems žmonėms ir regionams, iš kurių Žaliasis kursas pareikalaus didžiausių pokyčių.

Trečia priežastis, dėl kurios galime šį sprendimą vadinti istoriniu, yra sumų grąžinimo būdas. Kad ateityje išvengtume didesnių sąskaitų valstybėms narėms, lėšas numatome grąžinti iš vadinamųjų naujų ES nuosavų išteklių. Tarp tokių išteklių numatome technologijų milžinių apmokestinimą, mokestį už neperdirbtą plastiką ir anglies dioksido kainos nustatymą už importą iš šalių, kurios sau kelia mažesnę klimato kaitos ambiciją.

Kas nors gali paklausti – o kodėl Lietuvai reikalingas skolinimasis kartu su kitomis kartais už tūkstančių kilometrų esančiomis valstybėmis? Atsakymas paprastas. Europos klestėjimas priklauso nuo jos vienybės, nuo jos bendruomeniškumo ir nuo bendrosios rinkos. Tad solidarumas tarnauja mūsų pačių gerovei – vienoje valstybėje investuotas euras iš tiesų yra investuotas visų valstybių labui.

Pagalvokime, kas ištiktų mūsų paslaugų teikėjus ir pramonę, jei jie nebegalėtų teikti paslaugų, eksportuoti prekių į kitas Europos Sąjungos valstybes. Kaip išsilaikytų mūsų gamintojai, jei negautų gamybai reikalingų medžiagų ar komponentų iš kitų Europos valstybių tiekėjų. Nepamirškime, kad krizė paliečia mus visus: žmonių gerovę, įmonių mokumą, visuomenių funkcionavimą ir kiekvienos Europos valstybės narės ekonomikos būklę. Ir ji dar nesibaigė.

Todėl turime veikti skubiai, ryžtingai ir vieningai. Praėjusią savaitę Europa įrodė, kad yra tam pasirengusi. Be abejo, atsiras tokių, kurie ilgas ir sudėtingas valstybių vadovų derybas laikys abejojimu ar silpnumu. Mums tai – unikalios Europos stiprybės ženklas.

Pažvelkime iš šalies. Niekur kitur pasaulyje 27 atskiros valstybės nė nebandė svarstyti ekonomikos gaivinimo ir ateities kūrimo finansuoti kartu. Mes tai padarėme per vieną ilgą savaitgalį. Tokiu sudėtingu istoriniu laiku Europa yra geriausia vieta gyventi. Turime užtikrinti, kad ji tokia ir liktų – dirbdami su vyriausybėmis ir parlamentais. Tik tai leis ambicingam atsigavimo planui tapti realybe.

Europos Sąjunga visuomet turi būti vertinama pagal tai, ką ji gali pasiūlyti ateičiai. Bendros ateities vizija ne kartą padėjo mums žengti drąsius istorinius žingsnius – suvienyti Europą po Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karų, sukurti bendrąją rinką ir įvesti bendrą valiutą. Šiandien ta pati drąsi vizija yra postūmis dar vienam istoriniam Europos Sąjungos žingsniui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)