EK šią plačiai eskaluotą bylą įspūdingai pralaimėjo. Iškalbingus piešinėlius ir skambius pareiškimus apie pasaulį skriaudžiančias korporacijas gali tekti pasidėti į stalčių. Bent kol kas, nes beveik neabejotinai seks skundas ES Teisingumo Teismui ar net papildomi tyrimai ir procesai, taisant Bendrojo teismo nurodytas Komisijos darbo spragas.
Teismo sprendimas ilgas ir platus, mokslininkai ir praktikai dar ilgai skaitys ir ginčysis, ką teismas pasakė, ką norėjo pasakyti, o ką ir kodėl nutylėjo.
Įdomu ir svarbu tai, kad sprendime taip ir nėra konstatuota, jog „Apple“ su Airija sudaryti susitarimai dėl apmokestinimo tvarkos skaidrūs, pagrįsti ir visiškai teisėti ES konkurencijos teisės prasme (t. y. kad neteisėtos valstybės pagalbos nebuvo).
Teismas pasakė tik tai, kad EK savo argumentų ir išvadų nei tinkamai, nei pakankamai nepagrindė, dėl to Airijos ar „Apple“ neva padarytų ES teisės pažeidimų neįrodė. Panašu, kad teismo nepaveikė viso proceso metu EK kryptingai ir akcentuotai formuota viešoji opinija, palmėmis iliustruotos iškalbingos schemos, skambūs apibendrinantys politikų pareiškimai ir milijardinės sumos, mokesčių mokėtojų ir viešojo gėrio naudai bandomos išreikalauti iš korporatyvinio blogio.
Taip, byloje analizuotoje „Apple“ įmonių grupės struktūroje ir jų veikime gausu teisinės ir mokesčių inžinerijos bei planavimo požymių. Kai kuriuos sprendimus gal net galima pavadinti sintetiniais. Ko vertos vien dvi užsienio mokesčių mokėtojais Airijoje laikomos, nors Airijoje įsteigtos ir ten visus darbuotojus ir materialų turtą turinčios įmonės (to paties teismo pripažintos teisine prasme esančiomis „niekur“, angl. stateless), sugebėjusios uždirbti tuos neapmokestintus milijardus, įmantrūs kaštų pasidalinimo susitarimai ar bandymas nustatyti rinkos kainą licencijai ar patentui, kuriais jokiam konkurentui ar kitai nesusijusiai šaliai naudotis neatiduotum.
Sunku paneigti ir pačios Airijos interesą ir pastangas šį verslo gigantą ir flagmaną turėti savo šalyje (nors gal ne už 13 mlrd. Eur, kurių, EK teigimu, mokesčių forma airiai atsisakė). Aukščiausios prabos manipuliavimo nacionalinėmis ir tarptautinėmis apmokestinimo taisyklėmis taip pat sunku nepastebėti. Ir vis dėlto, teismo vertinimu, EK nesugebėjo neginčijamai įrodyti to, ką pati pasirinko teigti ir įrodinėti.
Todėl Airija šioje epopėjoje turi loterijos bilietą be pralaimėjimo. Viena vertus, ji gavo „Apple“, o šalia jos dar ir „Microsoft“, „Google“ bei kitus technologijų gigantus. Šiame ginče stodama į „Apple“ pusę Airija parodė, kaip aktyviai ir visomis išgalėmis nuo ES biurokratų gina savo investuotoją (rodydamasi patikima, stabilia ir žodžio besilaikančia šalimi užsienio investuotojams, net jeigu jai tai kainuoja daug politinių balų Europoje). Kita vertus, pralaimėjimas byloje Airijai atneštų net 13 mlrd. EUR papildomų, EK rankomis iš „Apple“ išreikalautų pajamų.
Pati Airija vargu ar kada nors būtų galėjusi gauti šias pajamas, nes be EK užginčytų susitarimų dėl „Apple“ apmokestinimo modelio Airijoje, panaši „Apple“ struktūra būtų galiausiai įkurta Olandijoje, Liuksemburge ar Šveicarijoje, o jos mokestinis rezultatas pačiai „Apple“ būtų analogiškas arba labai artimas pasiektajam Airijoje.
O ir EK šiuo atveju akivaizdžiai stengiasi ne dėl Airijos, jos mokesčių mokėtojų ar tiesioginių „Apple“ konkurentų – kitų tarptautinių verslo gigantų (mat jie šioje konkurencijos normų pagrindu iškeltoje byloje ir turėtų būti laikomi tiesiogiai nukentėjusiais). EK pamatinis tikslas (kaip ir eilėje paraleliai vykdytų bylų prieš Liuksemburgą ar Nyderlandus) – suvaldyti ES valstybių narių mokestinį individualizmą, jų siūlomas schemas ir toleruojamas mokestines struktūras, kuriomis lyg saldainiais bandoma pritraukti itin mobilius globalius verslus ir kapitalą.
Konkurencijos teisė tėra instrumentas, kuriuo bandoma pasiekti tai, ko kol kas nepavyksta pasiekti politinėmis priemonėmis: dar plačiau harmonizuoti ir integruoti valstybių narių mokesčių sistemas, iš vieningos ES rinkos veikimo mechanizmų eliminuojant ES narių galimybes agresyviai konkuruoti dar ir mokesčiais.
Teismas – kas galėtų paneigti, tokiame politizuotame procese dalyvauti atsisakė. Nors prielaidų ir įvairaus pobūdžio argumentų bylą išspręsti priešingai ar bent jau kitaip buvo tikrai nemažai. ES Bendrasis teismas byloje aiškiai koncentravosi į teisinius ir teisiškai reikšmingus bylos aspektus ir jam užduotus teisinius klausimus, o ne ekonominį, socialinį ar politinį jų kontekstą. Sprendimu aiškiai parodyta, jog taisyklės bei standartai (geri ar blogi) galioja ir tiems, kurie juos nustato, aiškina ir įgyvendina.
Silpniausia EK pozicijos šiame ginče pusė – išankstinis įsitikinimas savo absoliučiu teisumu, atsisakymas išgirsti, įvertinti ir tinkamai reaguoti į oponento paaiškinimus ir argumentus, bei iš to sekusios išvados, pagrįstos ne aiškiais faktais, bet prielaidomis, prezumpcijomis ir išankstiniu (net nebūtinai klaidingu) nusistatymu, kurių įrodyti teisme EK nepavyko.
Panašaus pobūdžio ir prigimties ginčuose, kur vienoje pusėje pilietis ar verslas, o kitoje – taisykles nustatantis ir taikantis subjektas (ar tai būtų ginčas su valstybės institucijomis nacionaliniu lygmeniu, ar su ES institucijomis – kaip šiuo atveju), tinkamas ir teisingas įrodinėjimo pareigos paskirstymas yra ypatingai svarbus ir jautrus. Tai vienas iš faktorių, lemiančių, kokio lygio apsaugą atitinkama teisinė sistema garantuoja asmeniui nuo jo atžvilgiu valdingus įgalinimus turinčių institucijų spaudimo, klaidų ar net savivalės. Lietuvoje tokių iššūkių taip pat kartais turime.
Kita vertus, 0,005 proc. dydžio realus pelno mokestis nuo keliolikos milijardų sumas siekiančio pelno taip pat, matyt, nėra sveikos ir efektyviai veikiančios europinės mokesčių tvarkos požymis. Tik vargu, ar tai teisinė problema. Klausimą reikėtų kelti politinėje ir teisėkūros plotmėje: ar tikrai viskas padaryta, kad europinė ir tarptautinė mokesčių tvarka nepaliktų jokių spragų ir dviprasmybių, būtų aiški, prognozuojama, atitiktų XXI amžiaus globalaus verslo realijas, o ne vis dar veiktų pagal XIX amžiaus principus ir standartus (nors ir šiek tiek adaptuotus).
Tada ir obuolius raškyti taps šiek tiek lengviau.
