Nenorime kvestionuoti paties tyrimo. Sutinkame, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą. Tačiau stebina viena iš baigiamųjų išvadų, esą reikia mažinti akcizus: „rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc.“
Tame pačiame tyrime nurodoma, kad 2019 m. alkoholinių gėrimų̨ pardavimas mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (o tai beveik lygu šalyje suvartojamo alkoholio kiekiui) grynuoju alkoholiu pagal kategorijas pasiskirstė taip: alus sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, vynas – 8 proc., o spiritiniai gėrimai – net 41 proc.
Viena iš tyrėjų doc. dr. Vita Karpuškienė sakė: „Esame alaus gėrėjų kraštas ...“. Deja, pačių tyrėjų pateikiami skaičiai rodo, kad tebesame degtinės gėrėjų kraštas, ir šiuo atžvilgiu mums dar toli iki tos Europos, kokia norėtume būti. Skandinavijoje alus taip pat sudaro apie 45 proc. viso suvartojamo alkoholio kiekio, tačiau spiritinių – tik apie 15 proc., Vokietijoje – spiritiniai gėrimai sudaro apie 20 proc. viso suvartojamo alkoholio, o alus apie 55 proc.
Tyrėjų siūlymas tokiomis proporcijomis mažinti akcizus kelia įtarimą, kad išvados pernelyg palankios stipriųjų gėrimų gamintojams, kurie yra ir didžiausi vyno importuotojai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vyno pardavimai augo 18 %, pernai, lyginant su 2018-ais, irgi augo tiek pat 18 proc. – tai tiesiog pavydėtinas augimas, nors tuo pačiu siūloma daugiau nei per pusę sumažinti akcizą vynui.
Sunku būtų tikėtis, kad valdžia mažintų alkoholio akcizus, nes tarp kaimynų latvių su estais įsiplieskęs akcizų mažinimo „karas“ neatnešė nieko, išskyrus sumažėjusias pajamas į biudžetą. Kalbant apie biudžeto pajamas – neįtikėtinas vyno pardavimų augimas yra aiški nuoroda, kad vyno akcizas galėtų būti didesnis.
