Ne mažiau kaip 150 darbo vietų ir ne mažiau kaip 20 mln. Eur investicijų Lietuvoje ir atitinkamai ne mažiau 200 darbų vietų ir 30 mln. Eur investicijų, jei investuojama Vilniuje – tokiems projektams, su valstybe sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, bus taikomos naujos sąlygos. Stambūs projektai turės būti įgyvendinami apdirbamosios gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių (prieglobos) paslaugų srityse.
Seimas neapsiribojo vienu įstatymu – pokyčiai numatomi ir įdarbinimo, pelno mokesčio, žemės nuomos bei kitose srityse. Unikalus paketas, numatantis pokyčius bent trijose svarbiose srityse, suteikia Lietuvai pranašumą prieš kitas Vidurio Rytų Europos valstybes, su kuriomis konkuruojama dėl investicijų iš užsienio. COVID-19 išmokė, kad krizinėje situacijoje ima trūkinėti tarptautinės tiekimo grandinės, todėl gamybinių pajėgumų turėjimas artimose rinkose leidžia įmonėms išvengti ar bent sumažinti neigiamą poveikį jų verslui uždarius sienas ar sulėtėjus logistikai. Jei Vakarų Europos valstybių įmonėms perkelti gamybą į savo šalis pasirodys per brangu, patrauklią investicinę aplinką siūlanti Lietuva gali atsidurti investuotojų akiratyje.
Pakeitimai svarbūs ir tuo, kad jie orientuoti į gamybinius projektus. Lietuva iki šiol sukūrė sėkmės istoriją pritraukdama dešimtis užsienio bendrovių paslaugų centrų, tačiau paslaugų centrų pavyzdys rodo, kad lengvai atėję, jie ir kur kas lengviau palieka šalį, o gamybinio projekto vystymas yra ilgalaikis įsipareigojimas: reikia statyti gamyklą, apmokyti specialistus, pritraukti darbo jėgą. Kita vertus, priimti teisės aktų pakeitimai svarbūs ne tik užsieniečiams, mat jų numatytomis lengvatomis galės pasinaudoti ir Lietuvos verslas.
Naujas reguliavimas apims tris dideles sritis
Stambias investicijas siekiama skatinti pakeitus Investicijų, Užsieniečių teisinės padėties, Teritorijų planavimo, Žemės, Užimtumo ir Pelno mokesčio įstatymus. Tai visuminis pokytis, kuriuo supaprastinamas užsieniečių įdarbinimas, suteikiamos mokestinės lengvatos ir mažėja biurokratinių reikalavimų statant gamyklas ar kitą reikalingą infrastruktūrą.
Kad galėtų konkuruoti su kitomis valstybėmis, Lietuva stambiems investiciniams projektams iki 20 metų laikotarpiu netaikys pelno mokesčio. Tiesa, su išlygomis – nuo mokesčio bus atleisti tik nauji investiciniai projektai, dėl kurių sudaryta sutartis su valstybe, o ankstesni investuotojai šia lengvata nepasinaudos. Be to, 75 proc. projekto pajamų turės sudaryti lėšos iš apdirbamosios gamybos ar kitų dviejų numatytų veiklos sričių, o lengvata bus taikoma tik vykdant stambų projektą gautoms pajamoms. Kita vertus, šios lengvatos neabejotinai paskatins regionų plėtrą. Nors panašios taisyklės galioja ir laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), šios naujovės neapsiribos konkrečia teritorija ir bus taikomos visoje šalyje.
Naujasis paketas supaprastins ir pagreitins užsieniečių įdarbinimo procedūrą mūsų šalyje, jei jų įdarbinimas bus numatytas stambaus investuotojo sutartyje. Jei iki šiol palankesnės sąlygos buvo taikomos tik aukštos kvalifikacijos darbo jėgai, nuo šiol leidimus laikinai gyventi Lietuvoje paprasčiau gaus ir nekvalifikuoti darbininkai. Be to, stambaus investuotojo darbuotojų leidimai galios ne dvejus, o trejus metus, taip pat dvigubai – iki vieno mėnesio – sutrumpės jų išdavimo terminas. Stambaus investuotojo darbuotojams iš trečiųjų šalių nebereikės laukti leidimo patvirtinimo. Jie iškart galės pradėti į darbus, o panorėję – į Lietuvą atsivežti savo šeimos narius.
Itin svarbius pokyčius lems ir pakitusios Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatos. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė stambių projektų plėtojimui nuomoti žemę ne aukciono tvarka ir taikant mažesnę nei rinkos kainą. Be to, investuotojai galės sparčiau įgyvendinti projektus ten, kur patvirtintuose bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose jų veikla nenumatyta – pavyzdžiui, jei tam tikros teritorijos planuose nėra numatyta gamykla, investuotojas galės tokios teritorijos vystymą suplanuoti remdamasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos leidimu teritoriją planuoti taikant valstybei svarbaus projekto statusą. Pagal šią tvarką planavimo procedūrų terminai – trumpi, ribotos galimybės apskųsti sprendimą, todėl planavimo darbus galima baigti per mažiau nei pusmetį ir pereiti prie projektavimo ir statybos leidimo gavimo. Investuotojai dažnai atsisakydavo investuoti dėl ilgo ir potencialiai nerezultatyvaus planų keitimo proceso potencialiai jiems tinkamose teritorijose, todėl šis pokytis suteiks jiems dar vieną paskatą.
Gali kliudyti įgyvendinamieji teisės aktai
Kad priimti įstatymų pakeitimai imtų veikti praktiškai, per pusmetį iki naujų taisyklių įsigaliojimo bus pakeista arba priimta nemažai poįstatyminių aktų. Būtent šiame etape gali kilti iššūkių – supaprastinta tvarka gali likti tik „popieriuje“, jei nustatytos projektų vertinimo bei įgyvendinimo taisyklės sukurs papildomas biurokratines kliūtis. Ar stambus investicinis projektas atitinka jam keliamus kriterijus, turės vertinti įvairios institucijos, todėl svarbu, kokie bus jų nustatyti kriterijai ir kaip aukštai iškelta reikalavimų kartelė.
Jei institucijos išvengs perteklinių reikalavimų, numatyti pakeitimai gali paspartinti regionų vystymąsi. Skirtingai nei šalyje jau veikiančios LEZ, stambios investicijos bus ne tik atsietos nuo konkrečios vietos. Didžiausias jų pranašumas – kompleksinis požiūris, apimantis ir žymiai greitesnį gamybos projektų planavimo etapą, lankstesnę darbo jėgos paiešką ir atleidimą nuo pelno mokesčio. Be to, šios priemonės nukreiptos ir į Lietuvos verslą – jam tai gali būti padrąsinimas atsitiesiant po pandemijos padarinių ir išsaugant ekonomikos gyvybingumą.
