Valstybinio plėtros banko šalininkai taikliai pastebi rinkoje esančią komercinių bankų koncentraciją, kurios pasekmė – smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo trūkumas. Paskolų teikimas šiam sektoriui yra mažiau pelninga bankininkystės sritis, greičiausia todėl bandoma kartoti, kad būtent joje ir turėtų veikti būsimas bankas.

„Iš kur išeina finansų įstaigos, ten turi ateiti valstybė. Deja, bet bankams šiandien yra svarbiausias maksimalus pelnas. Regionuose, smulkiuose versluose maksimalaus pelno neuždirbsi. (...) Valstybės tikslas niekada neturėtų būti uždirbti maksimalų pelną“, – yra sakęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas.

Sunku spręsti, ar tai yra planas užpildyti tuštėjančius bankų skyrius miesteliuose naujais valstybinio banko padaliniais, bet labai tikiuosi, kad ne toks yra šio banko tikslas, juo labiau kad prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad valstybinis bankas turėtų koncentruotis ne į mažmeninę bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą. Juk ar tikrai norime sukurti valstybinį projektą, kad užpildytume nepelningą nišą? Ar nepasimokėme iš Vilniaus savivaldybės kurtų avialinijų, kurių tikslas buvo papildomi skrydžiai ten, kur tiesiog kiti nenorėjo skraidyti?

Tačiau nenoriu laidoti valstybinio banko minties, priešingai – siūlau įvertinti perspektyvas modernaus banko, kuris atliktų ne tik mažiau pelningos nišos užpildytojo vaidmenį, bet ir būtų pasirengęs ateities iššūkiams.

Dar daugiau, nepabijočiau didesnės konkurencijos ir mažmeninės bankininkystės srityje. Pavyzdžiui, būsto kreditų palūkanų kainos iki COVID-19 krizės Lietuvoje buvo didesnės nei Suomijoje ar Vokietijoje, tad erdvės veikti tikrai yra.

Lietuvos bankas siekia lyderystės pritraukdamas fintech įmones į Lietuvą, nemaža dalis jų sukurtų naujųjų technologijų atsidurs bankininkystės sektoriuje ateityje. Kodėl ketinamas kurti valstybinis bankas negalėtų perimti gerosios fintech praktikos ir perkelti ją į bankų sektorių greičiau nei tai padarys Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai? Turime specialistų Lietuvos banke, kurie stebi ir kuria reikiamą teisinį reglamentavimą, turime žmogiškųjų resursų privačiame sektoriuje, kodėl neišnaudoti progos?

Pasaulinės tendencijos rodo, kad bankininkystė, kaip ir daugelis kitų sektorių, keičiasi. Štai Kinija rengiasi startuoti su skaitmeniniu juaniu, kiti centriniai bankai, tarp jų ir Lietuvos bankas, analizuoja skaitmeninių valiutų perspektyvas.

Skaitmeninių centrinių bankų leidžiamų valiutų atsiradimas gali turėti ilgalaikių pasekmių visam bankininkystės sektoriui. „Forbes“, remdamasis mokslinėmis studijomis, pažymi, kad valstybėms ėmus leisti skaitmenines valiutas ir joms sukūrus sąskaitas centriniuose bankuose, pastarieji gali tapti „depozitų monopolistais“ ir perimti indėlius iš komercinių bankų.

Kad ir koks būtų galutinis sprendimas valstybinio banko steigimo klausimu, svarbiausia, kad jis būtų priimtas ne siekiant patenkinti siaurus politinius interesus ar užsidėti simbolinius pliusiukus prieš rinkimus. Atlikus išsamią studiją, įvertinus valstybinio banko tikslus, galėsime atsakyti sau, mokesčių mokėtojams, ar mums reikia žaisliuko, kuris puoštų kelias miestelių gatveles ar bandysime sukurti įrankį ateities finansinei sistemai.