Taip pat sulaukėme ir daugiau teisinio reguliavimo naujienų šioje srityje, nes LR Vyriausybė 2020-04-01 patvirtino ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką.
Kompensacijų mokėjimo metodika netaikoma nustatant gamybinių ir komunalinių objektų sanitarines apsaugos zonas
Akcentuotina, kad patvirtina Kompensacijos mokėjimo metodika nėra taikoma nustatant sanitarines apsaugos zonas gamybiniams ir komunaliniams objektams, taigi už sanitarinių apsaugos zonų nustatymą trečiųjų asmenų (žemės sklypų ir/ar juose esančio nekilnojamojo turto savininkams, kitiems asmenims) patirtus nuostolius turi kompensuoti pačios gamybinę ar komunalinę veiklą vykdančios įmonės tarpusavio susitarimu su trečiaisiais asmenimis.
Kadangi didžioji dalis gamybinių ir komunalinių objektų iki šiol neturi tinkamai nustatytų ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašytų sanitarinių apsaugos zonų, praktikoje kyla ne tik nuostolių atlyginimo bendru sutarimu problematika, bet ir apskritai klausimai dėl galimybės nustatyti ir įregistruoti įstatymo reikalaujamas sanitarines apsaugos zonas, ypač dėl aplinkinėje teritorijoje jau suplanuotų statyti ar anksčiu pastatytų gyvenamųjų, visuomeninių, rekreacinių, kitų įstatyme išvardintų draudžiamų objektų, kurie negali patekti į sanitarinės apsaugos zonos ribas.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė yra įsikūrusi senoje pramoninėje ar komunalinėje teritorijoje, kurioje niekada nebuvo nustatytų jokių sanitarinių apsaugos zonų arba jos buvo pažymėtos kuriuose nors dokumentuose (planuose), tačiau iki galo taip ir neįregistruotos tuose žemės sklypuose, į kuriuos pateko (Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra jokių duomenų apie SAZ buvimą tokiuose sklypuose), būtina išsiaiškinti, ar šiuo metu vykdomai įmonės veiklai neturi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona pagal naujojo Įstatymo reikalavimus ir kokio dydžio, taip pat ar ji apskritai galės būti nustatyta (t. y., ar į tokios zonos teritoriją nepatenka draudžiami objektai, ar bus galimybė gauti žemės sklypų savininkų sutikimus ir susitarti su jais dėl nuostolių atlyginimo ir pan.)
Situacijos neišgelbėtų net, jei tokių objektų savininkai sutiktų su sanitarinių apsaugos zonų nustatymu jų valdomoje teritorijoje ir siūloma nuostolių atlyginimo suma, nes apskritai jokia sanitarinė apsaugos zona negali atsirasti minėtose teritorijose. Taigi pagrindinis įstatymo reikalavimų nulemtas iššūkis šiuo metu – kaip nenutraukus gamybinės ar komunalinės veiklos ir nesumažinus jos mastų nustatyti būtinas sanitarines apsaugos zonas.
Tikėtina, kad didžioji dalis įmonių turės organizuoti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras ir tikslinti sanitarinių apsaugos zonų ribas tam, kad būtų galima tęsti vykdomą gamybinę ar komunalinę veiklą arba turės keisti jos mastus ar ieškoti kitų išeičių. Šios procedūros užtrunka gana ilgai, todėl rekomenduotina nedelsti ir nelaukti Įstatyme nurodytos 2022 metų pabaigos, iki kurios leista be sankcijų ir kitų neigiamų pasekmių pabaigti nustatyti ir įregistruoti sanitarines apsaugos zonas.
Žinoma, aptariamo klausimo sudėtingumą lemia ir tai, kad galimos tam tikros bendrų taisyklių išimtys, ypač kai sanitarinės apsaugos zonos turi būti nustatytos ar patenka į valstybei priklausančius ar savivaldybės žemės sklypus ar nesuformuotą valstybinę žemę, taip pat tais atvejais, kai sanitarinės apsaugos zonos buvo nustatytos senesniems ir jau ilgai veikiantiems gamybiniams ar komunaliniams objektams dar iki konkrečių žemės sklypų suformavimo, kuriuos vėliau formuojant nebuvo atsižvelgta į jau esamas sanitarines apsaugos zonas ir nebuvo nurodyti jokie duomenys apie šias zonas.
Deja, bet Įstatyme ir Kompensacijų mokėjimo metodikoje nėra numatyta aiškių ir konkrečių taisyklių kaip turėtų būti sprendžiami sanitarinių apsaugos zonų nustatymo galimybių, taip pat nuostolių atlyginimo ar kompensacijų išmokėjimo už sanitarinių apsaugos zonų nustatymą klausimai šiose situacijose. Todėl tokios spragos gali apsunkinti tiek tinkamą sanitarinių apsaugos nustatymą, tiek ir nuostolių ar kompensacijų apskaičiavimą bei išmokėjimą, kol praktika nepadės suformuoti konkretaus ir vieningo taisyklių aiškinimo ir taikymo ateityje.
Kompensacijos mokėjimo metodikos apžvalga
2020-04-01 patvirtinta Kompensacijos mokėjimo metodika skirta numatyti kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką asmenims, kurie patiria nuostolius dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (veiklos apribojimų) nustačius žemės sklypuose atitinkamų objektų apsaugos zonas (teritorijas) pagal 2020-01-01 įsigaliojusį Įstatymą.
Kuriais atvejais bus mokamos kompensacijos
Kompensacijos bus mokamas tais atvejais, kai dėl viešojo intereso tikslais nustatomų teritorijų (apsaugos zonų) žemės sklypuose asmenys patirs nuostolių.
Tačiau yra numatytas ir išimčių sąrašas, kada kompensacijos nebus mokamos, pvz., kai jau anksčiau buvo atlyginti asmens patirti nuostoliai arba teisės aktai nenumatė jų atlyginimo (tokioms teritorijoms priskirtos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta), taip pat kai nustatyta teritorija nepriskirtina viešojo intereso tikslais nustatomoms teritorijoms (pvz., sanitarinės apsaugos zonos, privačių kelių, skirstomųjų elektros tinklų apsaugos zonos, kt.) arba veikla, dėl kurios nustatoma teritorija, buvo pradėta vykdyti dar iki 1992-05-11, kitais atvejais.
Kas turi teisę gauti kompensaciją
Kompensaciją turi teisę gauti ne tik žemės sklypų, kuriuose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, savininkai ar valdytojai, bet ir sklypuose esančio kito nekilnojamojo turto (statinių ar juose esančių patalpų) savininkai. Žinoma, šie asmenys turi patirti nuostolių dėl veiklos ribojimų, ir nepakanka vien turto valdymo fakto.
Kada bus išmokama kompensacija
Norint gauti kompensaciją bus privalu kreiptis į atitinkamą asmenį, kurio naudai nustatoma teritorija, ar instituciją (priklausomai nuo nustatytos teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pobūdžio) su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo pridedant dokumentus, patvirtinančius konkrečių nuostolių dydį. Kompensacijos mokėjimo metodikoje yra detaliai išvardinti pateiktini dokumentai nuostoliams pagrįsti ir kompensacijos apskaičiavimo tvarka.
Pavyzdžiui, esamos veiklos atveju bus vertinami paskutinių trejų metų finansiniai duomenys, o planuojamos veiklos atveju – patirtos planavimo išlaidos, taip pat taikomas ir atitinkamas koeficientas priklausomai nuo to, ar veiklos vykdymas tik apribojamas, ar apskritai veikla tampa nebegalima dėl žemės sklype nustatytos teritorijos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad metodikoje nėra numatytas terminas prašymams pateikti, tačiau rekomenduotina nedelsti ir gavus pranešimą apie nustatomą teritoriją ir konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, iš karto organizuoti reikalaujamų dokumentų parengimą ir/ar surinkimą.
Prašymai galės būti išnagrinėti ir kompensacijos išmokėtos tik po to, kai teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus tinkamai nustatyta ir įrašyta (įregistruota) Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Kol tai nebus padaryta, prašymų nagrinėjimas bus sustabdytas.
***
Kompensacijos mokėjimo metodika numato ir specialias kompensacijos mokėjimo taisykles, kai žemės sklypas ar kitas turtas yra valdomas bendraturčių, ar kai norima perleisti teisę į kompensaciją tretiesiems asmenims.
Jeigu kiti įstatymai jau numato (pvz., saugomų teritorijų nustatymo atveju) ar juose ateityje bus numatytos kitokios kompensacijos išmokėjimo taisyklės atitinkamų teritorijų nustatymo atveju, aptaria metodika netaikytina ir turi būti kreipiamasi dėl kompensacijos išmokėjimo vadovautis kituose įstatymuose numatyta tvarka.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir nesuklysti, kad tuo atveju, kai žemės savininkas dar iki 2020-01-01 davė sutikimą dėl teritorijos nustatymo jo sklype, ir tame sutikime nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, metodika apskritai netaikytina, o žemės savininkas dėl nuostolių atlyginimo turi geranoriškai tartis su asmeniu, suinteresuotu teritorijos nustatymu, arba kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Skirtingai nuo metodikos, pastaruoju atveju būtina kreiptis dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo žemės sklypo savininkui dienos ar viešo paskelbimo apie tai viename iš nacionalinių laikraščių (jei asmens gyvenamoji vieta nežinoma).
