Ši krizė nediskriminuoja rasės, religijos, lyties ar socialinės klasės atžvilgiais (ryškiausi pavyzdžiai – koronavirusu užsikrėtęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas bei Princas Charlesas). Visgi ji turi neproporcingai didelį poveikį mažosioms įmonėms, kurias neretai valdo moterys.
Kokią įtaką virusas turės politiniam laukui? Koronaviruso sukelta krizė gali plačiau atverti duris populistams ir padidinti politinį susiskaidymą – tai galėtų reikšti ir dar mažesnį pasitikėjimą institucijomis ir vyriausybe. Pandemija taip pat gali paskatinti antiglobalizacijos nuotaikas, daugiau protekcionizmo ir prekybos srautų mažinimą.
Kita vertus, Covid-19 priminė mokslu grįstu įstatymų svarbą ir kai kuriose šalyse įstatymų leidybos tendencijos galėjo netgi pakrypti šia linkme. Politika taip pat galėtų darytis vis labiau „kairesnė“, kadangi nelygybė ir darbuotojų apsauga gali tapti vis svarbesniais politiniais klausimais. Tai parodė ir protestai prieš rasinę nelygybę, kurie prasidėjo JAV ir nuvilnijo per visą pasaulį.
Šiuo metu visame pasaulyje tiek daug ekonominės, politinės ir finansinės nežinomybės, kad svarbu atsigręžti ir į moterų situaciją. Tikėtina, kad Covid-19 krizė paveiks neproporcingai daug moterų: moterų verslai dažnai priklauso tiems sektoriams, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai.
Be to, versle esančios moterys dažnai neproporcingai paveikiamos visos bendruomenės sveikatos sukrėtimų, tokių, kaip epidemijos ir pandemijos, nes būtent jos savo šeimose dažniausiai prižiūri vaikus ir pagyvenusius žmones.
Pandemijos metu reikėjo rūpintis ne tik slauga sergantiems šeimos nariams, bet atsirado ir papildoma pareiga prižiūrėti ir mokyti vaikus, ypač uždarius vaikų darželius ir mokyklas. Moterų padėtis pasunkėjo dar ir dėl to, kad pandemija pažeidė kaimynystės ir šeimos bendruomenes – kai visi susiduria su ta pačia krize, pagalbos iš kitų nebegali tikėtis. Taigi moterys, kurios ir taip priverstos balansuoti tarp darbo ir buities rūpesčių, galėjo nuspręsti nutraukti savo verslą.
Padėtį apsunkina ir psichologiniai barjerai. Įvairūs tyrimai rodo, kad moterys ir vyrai, susidūrę su rizika, elgiasi skirtingai. Moterys vengia užsiimti užduotimis, kurios joms gali nepavykti, ypač, jei nesėkmę gali pastebėti kiti. Tarp vyrų toks požiūris vyrauja rečiau.
Požiūris į riziką gali turėti įtakos moterų pasirinkimams darbo rinkoje, kai moterys pačios pasirenka saugesnes darbo vietas su mažesniais atlyginimais arba, jei imasi verslo pačios, dirba mažesnėse įmonėse, koncentruojasi į sektorius, kuriuose yra mažesnis kapitalo intensyvumas, arba susilaiko nuo paskolų ėmimo, ypač esant nepalankiai ar neapibrėžtai situacijai.
Lyties atžvilgiu griežtai neutralus institucijų darbas ar įstatymų priėmimas gali kelti pavojų moterų verslo išlikimui, ypač, jeigu verslininkės abejoja galimybe gauti paskolą ar kitą finansinę pagalbą dėl galimo šališkumo iš skolintojų pusės. Kiekvienai humanitarinei, plėtros ir tyrimų organizacijai skiriant dėmesį neproporcingam krizės poveikiui moterims ir mažesnėms įmonėms, kaip vyriausybės galėtų keisti savo reakciją į krizės padarinius, kad būtų išvengta dar didesnio nelygybės įsitvirtinimo?
Remdamiesi savo darbu Turkijoje padedant vietos verslininkėms gauti finansines ir nefinansines paslaugas bei matydami iššūkius, su kuriais susiduria verslios moterys, trys pagrindiniai pasiūlymai būtų tokie: pirma, siekti, kad moterų verslai būtų skatinami ir saugomi, priimant įstatymus atsižvelgiant į lytį (o ne griežtai neutralius), antra, peržiūrėti egzistuojančias socialinės apsaugos ir verslo skatinimo priemones, vyriausybinius ir nevyriausybinius apsaugos mechanizmus moterims, bei investuoti į vaikų priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą.
Vyriausybėms atėjo laikas rūpintis žmonėmis, kurie verčiasi verslu, o ne vien pačiomis didelėmis įmonėmis kaip juridiniais vienetais. Nors Baltijos ir Skandinavijos šalys yra žinomos, kaip pavyzdys lyčių lygybės klausimais, ši krizė gali būti mūsų socialinės rūpybos sistemos, susijusios su verslumu, tikrasis išbandymas. Be to, mes galime tapti ryžtingais tokios aktyvios politikos šalininkais ES ir už jos ribų.
