Skaitant tokias naujienas atrodo, kad tai kažkur toli ir panašėja į skaičių žaismą, tačiau jie labai svarbūs kiekvieno ES gyventojo perspektyvoje. Obligacijų programos plėtra reiškia, kad ECB per šalių centrinius bankus (tame tarpe ir Lietuvos centrinį banką) supirkinės valstybių ir stambių įmonių skolas. Tai reiškia, kad realiai ilgą laiką skolų palūkanos dirbtinai bus laikomos itin žemame lygmenyje ir nekils problemų su valstybių skolomis (tame tarpe ir sunkumų kamuojama Italija). Valstybių skolų problemos eliminavimas reiškia tvirtą pasitikėjimą bendra euro valiuta – tai jau atsispindėjo net valiutų kursuose, kai penktadienį už vieną eurą buvo mokama beveik 1,14 JAV dolerio. Prieš tai buvo diskutuojama, kad šios valiutos gali susivienodinti.

Žemos valstybių skolų palūkanos reiškia pinigų prieinamumą, o tai reiškia kad euro zonos narės, taip pat ir Lietuva, galės lengvai finansuoti savo programas ir biudžetus, net tuo atveju, jei reikės papildomo kuro spurtui. Šios palūkanos neišvengiamai veikia ir kitas skolos rinkas kaip būsto ar verslo finansavimas, nes palūkanos tempiamos žemyn.

ECB politika drąsiai spausdinti pinigus nepanaši į tą kuri buvo prieš dešimtmetį ir Europa pradeda aplenkinėti netgi JAV, kuri susiduria su eile problemų – CPVID-19, santykiai su Kinija ir pagaliau riaušės bei rinkiminis laikotarpis. Šiame kontekste reikia prisiminti, kad Lietuva Europos kontekste yra tarp tų, kurie išvengė didžiausių pasekmių dėl viruso ir turint neribotą galimybę gauti pigių pinigų gali išeiti nugalėjusi. Tuo pat metu gyventojai drąsios ECB politikos šviesoje taip pat gali būti tikri, kad neteks mokėti dvigubų įmokų už būsto paskolas, o verslas gaus adekvatų finansavimą, kas leis kurti naujas darbo vietas.

Be to ECB savo sprendimu pademonstravo, kad pinigų bus tiek kiek reikės, tad šis pokštelėjimas gali būti nepaskutinis. Iš kitos pusės jo gali ir neprireikti, nes ekonomikose svarbu tendencija ir nusiteikimas, o tokie žingsniai daug ką nuramino.