Žaliąjį susitarimą akcentuoja 17 valstybių
Covid-19 pandemija staigiai sustabdė Lietuvos ekonomiką – didelė dalis verslo įmonių buvo priverstos (pri)stabdyti savo veiklą, o šiuo metu deda visas įmanomas pastangas jai atkurti. Verslas sprendžia tiek finansinių srautų, tiek ir galimybių išsaugoti anksčiau sukurtas darbo vietas iššūkius. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas, atsižvelgdamas į koronaviruso krizės poveikį, prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks 8,1 proc., o pernai 6,3 proc. siekęs nedarbo lygis išaugs iki 8,9 proc.
Tiek Vyriausybė, tiek ir kitos atsakingos šalies institucijos deda visas pastangas gaivinti stojantį šalies ūkį: padėti verslo įmonėms, darbo netekusiems gyventojams, paskatinti vartojimą. Tą pačią užduotį sprendžia ir kitos valstybės, o „Global Wind Energy Council“ skaičiuoja, kad visame pasaulyje paskelbtų stimuliavimo paketų bendra suma jau yra didesnė nei 10 trln. JAV dolerių.
Akivaizdu: ekonomikos atsigavimo tempas ir tvarumas priklausys nuo veiksmų, kurių visi kartu imsimės per ateinančius mėnesius. Siekiant maksimalios naudos, jie turėtų būti nukreipti ne tik į trumpalaikį efektą, bet ir į ilgalaikį poveikį. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl Europa raginama laikyti Žaliąjį susitarimą kertiniu ekonominiu regiono atsaku į pandemijos sukeltą sunkmetį ir paspartinti energetikos sistemos perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių.
Iš viso 17 šalių – Austrija, Danija, Suomija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Slovakija, Airija, Slovėnija bei Malta – dar prieš kurį laiką paragino šiuo laikotarpiu išlaikyti klimato ir ekologijos klausimus tarp politinės darbotvarkės prioritetų, planuojant ūkio atsigavimą po Covid-19 pandemijos. Laikytis Žaliajame susitarime iškeltų tikslų ragina ir Europos elektros, šildymo, vėsinimo, pastatų ir transporto sektorius vienijančios organizacijos.
Švari energija – regionų ekonomikai gaivinti
Atlikusi analizę ir atsižvelgdama į tarptautines tendencijas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija ragina jomis sekti ir Lietuvos Vyriausybę – sutelkti dėmesį į perėjimą prie švarios energijos vartojimo, išlaikant aukštus taršos mažinimo standartus ir nukreipiant viešąsias investicijas į aplinką tausojančias iniciatyvas. Tai leistų atsinaujinančiai, o taip pat – ir vėjo, energetikai įnešti ilgalaikį indėlį į šalies ūkio atsigavimą.
Vėjas jau dabar yra didžiausias elektros energijos šaltinis Lietuvoje – vėjo jėgainės pagamina daugiau kaip 40 proc. visos šalies vietinės elektros energijos generacijos. Jų pagaminamos švarios elektros energijos užtenka daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų poreikiams patenkinti. Tuo pat metu į aplinką nepatenka ne mažiau kaip 0,7 Mt CO2 per metus.
Vėjo energetikos sektorius taip pat prisideda prie darbo vietų kūrimo, dažnu atveju – atokesnėse, nuo sostinės labiau nutolusiose savivaldybėse: Šilutės, Tauragės, Pagėgių, Šilalės, Mažeikių, Jurbarko, Naujosios Akmenės ir kt. Jų gyventojams tokios galimybės yra itin svarbios. Be to, vėjo energetikos projektų vystymas padeda kurti ar išsaugoti darbo vietas ir kituose susijusiuose sektoriuose. Planuojant ir vėliau statant vieną vėjo elektrinių parką kartu dirba net iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių. Tarp jų – vėjo energetikos projektų vystytojai, turbinų ir jų komponentų gamintojai, elektros įrangos instaliavimo, sunkiosios technikos, metalo, statybų, inžinerijos paslaugų, plastiko pramonės, logistikos ir kitos kompanijos.
Asociacijos ekspertų skaičiavimais, sektorius per metus sumoka apie 20 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio, moka pelno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Taip pat – ilgalaikę nuomą už tūkstančius hektarų žemės savininkams jau minėtuose, nuo sostinės nutolusiuose regionuose, investuoja į regioninių kelių ir tinklų infrastruktūrą, remia vietos bendruomenes. Bendros vėjo energetikos sektoriaus investicijos Lietuvoje siekia 1 mlrd. eurų.
Svarbiausi žingsniai situacijai spręsti
Tačiau koronaviruso krizei sustabdžius ekonomiką smarkiai krito ir elektros energijos paklausa, ir jos kaina. Covid-19 ligos pandemijai stabdyti skirti apribojimai elektros energijos paklausą Europos šalyse sumažino 5-20 proc. Ne išimtis ir Lietuva – „Nord Pool“ duomenimis, balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, elektros energijos suvartojimas šalyje smuko maždaug 10 proc. Elektros energijos kaina siekė 23,31 EUR/MWh ir buvo maždaug 46 proc. mažesnė nei prieš metus.
Tai reiškia, kad vėjo energetikos projektų įgyvendinimui šiuo metu iškilo grėsmė. Todėl kreipėmės į Vyriausybę, kviesdami parodyti iniciatyvą skatinant tiek energetikos sektoriui, tiek ir visai šalies ekonomikai svarbią atsinaujinančių išteklių energetiką bei investuojant į jos infrastruktūros kūrimą.
Tarp svarbiausių pasiūlymų – VIAP lengvata įmonėms, perkančioms elektros energiją tiesiogiai iš gamintojų (pavyzdžiui, saulės ar vėjo elektrinių parkų); investicijos į elektros perdavimo tinklų stiprinimą, siekiant integruoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių; mažiausiai 700 MW galios jūrinės pastotės ir eksporto kabelių iki sausumos infrastruktūros sukūrimas, visiškai ar dalinai finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis; pavienių vėjo elektrinių statymo kaimiškose vietovėse skatinimas ir kitos priemonės.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad karantino metu išsitęsia terminai, per kuriuos projektų vystytojai gali gauti reikalingus atskirų institucijų dokumentus bei patvirtinimus, siūlome sukurti tarpinstitucinę atsinaujinančių išteklių projektų koordinavimo grupę. Tokia grupė galėtų paspartinti projektų įgyvendinimo procesus, kurie galiausiai atneštų pastebimos naudos šalies, o ypač – regionų, ekonomikai.
