Tačiau reikia nepamiršti, kad turinio sklaidos kanalai ir aktualumas trumpalaikis, o galiojimas – kaip greitai gendančios prekės. Tad vienintelis ilgalaikę vertę turintis kanalas – darbuotojai, su kuriais santykius neretai megzti pamirštama, nes vidinė komunikacija dažnai atsiduria Pelenės vietoje. Iki tol, kol pasakos herojus ją pastebi ir staiga jai suteikia pagrindinio personažo statusą.
Pandemijos metu „Merco“ (verslo įmonių korporatyvinės reputacijos monitoringas Iberoamerikos šalims) atlikto tyrimo dalyviai į COVID-19 pandemijos sukeltą revoliuciją teigė žiūrintys kaip į didelę galimybę reputacijos kūrimui bei dalijosi savo įžvalgomis ir išmoktomis pamokomis.
Šie 403 komunikacijos ekspertai, atstovaujantys 100 geriausių įmonių, pripažino, kad socialinės distancijos metu svarbiausias vaidmuo turi tekti vidinei komunikacijai. Ja herojams-darbuotojams galima parodyti ir pasakyti, kad jie yra įmonės pasididžiavimas.
Krizės metu darbuotojai yra tikslinė auditorija, į kurią turi būti nukreipta komunikacija, nes jie geriausiai žino (ar bent turėtų) organizacijos misiją, tikslus ir vertybes. Strateginės vidinės komunikacijos veiksmais būtina juos įtraukti ir įkvėpti (tai daryti reikia visuomet, ne tik krizių metu), kad didžiuotųsi savo organizacija ir būtų pasiryžę įdėti asmeninį indėlį sprendžiant problemas.
„Bain & Co.“ 2015 m. atliktas tyrimas tvirtina, kad įsitraukę darbuotojai 44 proc., o įkvėpti – daugiau nei dvigubai produktyvesni nei tiesiog savo darbu patenkinti darbuotojai. Įkvėpimo veiksnys – gilus misijos suvokimas ir tikslų siekimas. Vadinasi, įtraukimas yra tik pirmoji stotelė, nes kuomet mes, darbuotojai, patys didžiuojamės savo organizacija ir susitapatiname su jos misija, darbais, kartu įgyvendiname skelbiamas vertybes, tada mes jaučiamės svarbūs suinteresuotieji ir tampame strateginiais sklaidos kanalais, galinčiais sekti tikrąsias pasakas pirmuoju asmeniu.
Ne veltui „Merco“ tyrimo dalyviai būtent dabar teigia, kad raktas į sėkmę – aiški organizacijos misija, pagrįsti tikslai, kuriuos žinantis ir suvokiantis darbuotojas būtų įkvėptas sekti prasmingas ir įsimintinas pasakas apie tai, kaip konkrečiais darbais įgyvendiname savo misiją ir kodėl mūsų organizacija iš viso reikalinga ir prasminga visuomenei.
Kad darbuotojas šią pasaką sektų, reikalinga stipri vidinė komunikacija.
Neseniai publikuotame straipsnyje pasakyta, jog pagal 2019 m. reputacijos tyrimo rezultatus iš 7 reputacijos vertinimo kriterijų darbdavio kokybė buvo paskutinėje vietoje. Tačiau didžiosios JAV įmonės bei ryšių su visuomene (RSV) agentūrų atstovai sako, kad per paskutinius mėnesius šis rodiklis (darbdavio kokybė, angl. workplace quality) iš paskutinės vietos pakilo į pirmą vietą.
O darbdavio kokybė tiesiogiai sietina su vidinės komunikacijos kokybe, su kasdieniu formaliu ir neformaliu bendravimu, su įprastais, esamais ir krizės metu staigiai sukurtais/aprūpintais komunikacijos kanalais ir jais skleidžiamu turiniu. Juk pagal Lietuvos komunikacijos asociacijos parengtą RSV aiškinamąjį žodyną, vidinė komunikacija vyksta tarp organizacijos vidinių auditorijų, apima visas organizacijos veiklas ir formuoja organizacijos struktūrą, kultūrą, mikroklimatą.
Ši pandemija suteikė progą vadovams pasitikrinti, kokią vietą vidinė komunikacija užima jų organizacijoje, kiek dėmesio ir resursų iki šiol skyrė šiai kertinei ašiai, kuri darbuotojams padeda suprasti organizacijos misiją, viziją, tikslus bei formuoja jos reputaciją.
Kaip aiškina RSV žodynas, „reputaciją kuria visos su asmeniu ar organizacija susijusios auditorijos (suinteresuotos grupės), vertindamos organizacijos veiksmus, pasidalydamos emocijomis, požiūriais, patirtimis ir istorijomis“.
Pasak Josepho Grenny, žinomo knygų autoriaus, konferencijų pranešėjo, darbuotojus įkvepia moralinis tikslas, suvokimas, jog savo darbu tiesiogiai prisidedama prie kažko didesnio, kilnesnio ir prasmingesnio. O stipri moralinė motyvacija siejama su vadovais, kurie pasižymi kaip geri pasakų sekėjai, suvokiantys, savo atsakomybę tikromis istorijomis įkvėpti savo darbuotojus, kad šie veiktų aukštesniems tikslams, o ne tik savanaudiškam suinteresuotumui. Strategiški pašnekesiai gali padaryti poveikį organizacijos reputacijai ir bendram organizacijos gėriui.
Gyvename karalystėje, kurioje bendrai sekamos pasakos gali neužtekti tam, kad laimėtume ir išlaikytume pavienių, svarbiausių mums ir mūsų organizacijoms veikėjų (tikslingų suinteresuotųjų) pasitikėjimą. O pasitikėjimas, pasak Jeffo Jarviso, tai karalius, dominuojantis akis į akį vykstančių pašnekesių karalystėje.
