Naujasis tyrimas rodo, kad mokiniai vis geriau ne tik žino finansų apibrėžimus, bet ir juos supranta, taiko žinias kasdieniuose pasirinkimuose.

Lyginant su praeitu tyrimu, perpus mažiau vaikų žinios buvo žemiausio lygio, šį kartą jau tik 14 proc. užstrigo ties lengviausiais klausimais. Įveikusiųjų sudėtingiausius tyrimo uždavinius dalis paaugo du kartus – kas tryliktas mokinys geba planuoti į priekį, įvertinti finansinių sprendimų pasekmes, mąsto plačiai ir kritiškai, nesitenkina tik užduotyje pateikta informacija. Kas suveikė, ir ką daryti, kad kiltume dar aukščiau, vytumėmės pirmoje vietoje esančią Estiją, į ketvirtąją pakilusią kaimynę Lenkiją?

Jei norime, kad daugiau jaunų žmonių būtų finansiškai savarankiški, neprisiimtų nepamatuotų įsipareigojimų, suprastų, kaip veikia šalies ekonomika – elgesio su pinigais būtina pradėti mokytis kuo anksčiau ir iš praktikos.

Tyrimas atskleidė, kad mokiniai, kurie savarankiškai sprendžia, kaip leisti pinigus, patys apsiperka internete, veda biudžetą – demonstruoja ir gerokai aukštesnes teorines žinias. Ir atvirkščiai – kuo geriau išmanai teoriją, tuo lengviau priimti pagrįstą sprendimą. Jei žinosi, kad kiekvienas pasirinkimas turi alternatyvas ir padarinius, susilaikysi nuo traškučių šiandien tam, kad vasarą nusipirktum riedlentę. O jei ir paslysi – finansinės klaidos žymiai švelnesnės ir lengviau ištaisomos, kai tau 15 metų, nei suaugus.

Finansinį raštingumą neabejotinai didina tai, kad pinigai mūsų jaunajai kartai nėra nejauki tema. Anot PISA tyrimo, 58 proc. jaunuolių mėgsta kalbėti apie finansinius reikalus. Pagal šį rodiklį kartu su suomiais užimame antrą-trečią vietą tarp ES šalių. Vyresniajai kartai dalintis finansiniais laimėjimais ir nelaimėmis atrodo nepadoru.

Tarptautinis „Capital Group“ tyrimas parodė, kad amerikiečiai mieliau kalbės apie problemas šeimoje, psichines ligas, priklausomybę nuo narkotikų, politiką, religiją, bet tik ne apie pinigus. Galima spėti, kad situacija Lietuvoje panaši. Toks mąstymas lemia, kad netaupome, nežinome, kaip pinigus įdarbinti, neatsidedame juodai dienai, o jai išaušus nežinome, į ką kreiptis pagalbos. Nekeista, kad nerimas dėl augančių sąskaitų neigiamai veikia daugiau nei pusės Lietuvos suaugusiųjų sveikatą, kaip parodė bendrovės „Intrum“ apklausa.

Kalbėti apie pinigus neturi būti gėda, atvirkščiai – supratimas, kad daugelis susiduria su panašiomis bėdomis padeda įveikti stresą. Šeimos, kurios vengia kalbėti apie pinigus, daro meškos paslaugą ne tik savo piniginei, bet ir vaikams. Pastarasis penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad būtent tėvai 94 proc. jaunuolių yra ekonomikos pamokų šaltinis. Sužinantys informaciją šeimoje, pasižymėjo ir geresniais rezultatais nei tie, kurie mokosi iš televizijos ar draugų. Tėvai Lietuvoje pasižymi kaip vieni labiausiai įsitraukusių į vaikų ekonominį lavinimą. 90 proc. penkiolikmečių pažymėjo, kad su tėvais dėl pirkinių tariasi kelis kartus per mėnesį.

Jau penkerių metų vaikui galima paaiškinti norų ir galimybių santykį, kad neįmanoma turėti visų parduotuvės žaislų tik užsigeidus, kad reikia rinktis. Vėliau galima kartu paskaičiuoti, kiek valandų tėvams reikia dirbti, kad galėtų visai šeimai nupirkti bilietus į kiną, o kiek dienų darbo kainuoja, pavyzdžiui, batutas. Kartu su pradinukais galima planuoti gimtadienio vakarėlį pagal turimą biudžetą. Supratimas, kad pasirinkus brangų tortą, teks puoštis pernykšte suknele – ekonomiką kaipmat nuleis į dešimtmečio pasaulį.

Elgesio principai įdiegti šeimose turėtų būti įtvirtinti mokykloje. Tik pusė PISA tyrime dalyvavusių mokinių sako, kad žinių apie finansus juos išmokė mokytojai. Į pirmąją ekonomikos pamoką, Lietuvos mokiniai ateina maždaug šešiolikos ir ekonomikos mokosi tik vienerius metus. Taigi, tyrime dalyvavo ir tie, kurie ekonomikos pamokų dar neturėjo. EBPO ekspertai sako, kad jei ekonomikos principų mokyklose pradėtume mokyti anksčiau, pasiektume geresnių rezultatų.

Estų moksleiviai pastaraisiais metais užima aukščiausias vietas pasauliniuose matematikos ir skaitymo tyrimuose, ne išimtis ir finansinis raštingumas – čia estai ir vėl pirmi. Net kas penktas jų penkiolikmetis demonstravo aukščiausio lygio ekonomikos žinias. Estijos Švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps sako, kad juos iš kitų šalių išskiria finansinio raštingumo ir verslumo integravimas į kitas pamokas, tokias kaip gamtos mokslai ar net muzika. Nuo 2010-ųjų ekonominis raštingumas visose vidurinėse mokyklose Estijoje sujungtas su pilietinio ugdymo pamokomis.

Panašiu keliu eina ir kita šio tyrimo lyderė – Suomija. Joje finansinio raštingumo tarpdiscipliniškai mokomasi jau nuo 1990-ųjų. Neseniai papildomų pamokų suomiai skyrė integruotam socialinių mokslų, ekonomikos ir verslumo moduliui pradinėje mokykloje. Ekonomika yra apie žmones, todėl jos sujungimas su kitomis socialinėmis disciplinomis padeda ją suprasti ne fragmentiškai, bet taip, kaip su ja susiduriame realybėje. Pavyzdžiui, nagrinėjant tokią aktualią temą kaip robotizacija, svarbu kelti ne tik technologijų klausimą, bet kalbėti ir apie specialybes, atlyginimus, etiką.

Niekas nebesiginčija, kad ekonominis raštingumas yra viena svarbiausių šio amžiaus kompetencijų. Tik jungtinėmis visuomenės, šeimų ir mokytojų pastangomis per trejus metus padarėme didelį šuolį. Šiandien mus nuo pirmūnų estų skiria 49 taškai, lygiai tiek, kiek pasistūmėjome per pastaruosius trejus metus. Ar priimsime iššūkį? Nebijojimas kalbėti apie pinigus, laisvė jais disponuoti ir ankstyvos ekonomikos pamokos gali padaryti stebuklą.