Prieš atsakant į šiuos klausimus, reikia pažymėti, kad kalbame apie kontekstą, kuriame anksčiau prasilenkdavę interesai dabar sutampa. Ikipandeminiais laikais konkurencinio pranašumo vaisius užtikrindavusi prekybos įmonių nuosava logistika įvedus apribojimus virto fiksuotų kaštų peiliu po kaklu. O prekybininkų poreikius iki galo atitinkančio sprendimo anksčiau negalėjusioms pasiūlyti trečiųjų šalių logistikos įmonėms plačiai atsivėrė perspektyva pirmosioms nusigriebti grietinėlę sparčiai populiarėjančios paslaugos rinkoje.
Toks aplinkybių sutapimas gali tapti stipriu postūmiu užmegzti pokriziniu laikotarpiu daugybei verslų itin svarbiais tapsiančius santykius.
Vartotojų įpročiai keičiasi negrįžtamai
Akivaizdu – vartotojų įpročiai transformuojasi negrįžtamai ir į elektroninę erdvę teks sukti visiems, o kiekvienas iš Vyriausybės rūmų atskriejantis karantino pratęsimas šią tendenciją tik pagilins. Keičiantis prekybos modelio koncepcijai, viena iš pirmųjų sričių, kurioje reikalingi greiti, ryžtingi ir efektyvūs sprendimai – tiekimo grandinės pritaikymas naujajam modus operandi.
Nuosavas transportas, sandėliai, IT sprendimai ir darbuotojai ikipandeminės ekonomikos laikais prekybininkams leido į savo sąskaitą įsirašyti daugiau pliusų nei minusų: itin aukšto jautrumo tiekimo grandinė leido aukštai iškelti aptarnavimo lygio kartelę ir taip vartotojų akyse įgyti ne vieną konkurencinį karmos tašką. Akivaizdu, kad daugeliu atveju toks verslo vadovų pasirinkimas buvo strateginis sprendimas.
Tačiau žiemos pabaigoje tradicinėms tiekimo grandinėms ėmus eižėti, o prie stringančios pasiūlos problemų prisidėjus ir galvos skausmui dėl paklausos duobių, nuosavą logistiką turinčių prekybos įmonių fiksuoti kaštai ėmė slėgti skausmingu svoriu. Ši situacija ypatinga ir tuo, kad prekybininkų nepaguos mintis apie krizės laikinumą – šį kartą išgyvename ne nuosmukį, o transformaciją, kurios metu vyksta negrįžtami pokyčiai vartotojų įpročiuose.
Deja, situacijos neapibrėžtumas trukdo tiksliai nustatyti, kokio tipo ir jautrumo tiekimo grandinės dominuos ateityje, tad ir strateginius sprendimus šioje srityje priimti nėra lengva. Bet ruoštis tam reikia jau dabar.
Vadovėlinė išeitis su papildomomis sąlygomis
Pastaruoju metu Lietuvos trečiųjų šalių logistikos rinka stagnavo: miglota paklausa neskatino paslaugos teikėjų investuoti ir ženkliai stiprinti produktą, o nematydamos tinkamų sprendimų prekybos rinkos žaidėjos stengėsi tiekimo grandinės klausimus spręsti savarankiškai. Tačiau situacija dramatiškai keičiasi: sulig dėl viruso pandemijos įvesto karantino apribojimais trečiųjų šalių logistikos įmonių srautai ženkliai krito – vis dėlto, tai yra sritis, kuri viena pirmųjų patiria krizių poveikius.
Kita vertus, čia pat mindžikuoja daugybė potencialių klientų, kuriems gyvybiškai privalu operatyviai mažinti fiksuotų kaštų eilutę ir iš naujo užtikrinti sklandų tiekimo grandinių veikimą. Tokiomis neapibrėžtumo aplinkybėmis joms trečiųjų šalių logistikos paslaugos tampa tiesiog vadovėline išeitimi. O ir susitarti dėl finansinių sąlygų turėtų būti paprasčiau nei ekonomikos piko laikotarpiu.
Tad netikėtai sutapę dviejų pusių interesai gali suformuoti tvarias partnerystes, tačiau tam dar reikia keleto sąlygų išpildymo. Vienas didžiausių klausimų – kiek logistikos žaidėjų išdrįs nedelsiant transformuoti savo veiklą ir orientuoti ją į elektroninės prekybos operatorius? Iki šiol tokių turėjome vienetus. Kita vertus dar neseniai ir krepšinį galėjome žiūrėti tūkstantinėje minioje, o dabar tai atrodo sunkiai įtikėtina mintis šiame naujame pasaulyje.
Elektroninės prekybos segmento ir tradicinės mažmenos poreikiai reikalauja skirtingų kompetencijų, kitokio pobūdžio sandėlio aptarnavimo, tačiau pirmosios efektyviai prisitaikiusios įmonės turi puikias galimybes įsitvirtinti svarbioje nišoje ir tapti srities lyderėmis.
Transformacijai – strateginė reikšmė
Greitis, mobilumas, lankstumas ir nuolatinis paslaugų tobulinimas – šios savybės bus kertinės artimiausios ateities logistikos rinkos žaidėjams elektroninės prekybos pasaulyje, todėl be efektyvaus skaitmeninių paslaugų išnaudojimo jų užtikrinimas atrodo sunkiai įmanomas. Logistikos įmonės neišsivers be investicijų tiek į valdymo sistemų kokybės ir duomenų keitimosi su užsakovais tobulinimą, tiek į dalies procesų automatizavimą, lemiantį aukštesnį veiklos efektyvumą.
Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos jau dabar suteikia galimybes, užtikrinančias nuolatinį paslaugos kokybės kartelės kėlimą, o konkurencinio pranašumo paieška palaipsniui pereinant prie masinės elektroninės komercijos turėtų tik paspartinti visuotinį jų diegimą. Kaip ir kitose srityse, galimybė sugeneruoti ir apdoroti didesnį duomenų kiekį leis kurti naujas skaitmenines paslaugas ir gerinti ne tik klientų patirtis, bet ir pačios tiekimo grandinės kokybę.
Suprantama, transformacijų procesas gali būti nelengvas ir greičiausiai bus neapsieita be išorės specialistų pagalbos: prireiks sumodeliuoti ne tik dabartinius procesus, bet ir numatyti, kaip jie keisis ateityje, kaip tai paveiks paslaugų teikimo sąlygas, koks bus kainodaros mechanizmas keičiantis paslaugoms. Tam prireiks aukštos kompetencijos įsitraukimo tiek iš paslaugų teikėjų, tiek iš klientų pusės.
Vis dėlto tikiu, kad netrukus išvysime ne vieną tokį pokytį ir užsimezgusius naujus santykius. Svarbu nepamiršti ilgalaikių kontraktų gerųjų praktikų ir šiam klausimui įmonėje suteikti strateginę reikšmę.
