Kas yra mobingas?

Mokslinėje literatūroje mobingu laikomas intensyvus besikartojantis (ne rečiau kaip kartą per savaitę) ir sistemingas aukos terorizavimas, trunkantis ne mažiau kaip pusę metų, ir ypač žalojantis psichologinę bei fizinę jos sveikatą. Dažnai neišlaikę nuolatinio spaudimo, sugniuždyti žmonės yra priversti išeiti iš darbo arba atleidžiami po to, kai būna neteisingai apkaltinami.

Lietuvos organizacijų pavyzdžiu, pasitvirtina prielaida: mobingas populiarus tarp vienodas pareigas einančių darbuotojų ir gana populiarus, kai vadovas bando „išėsti“ pavaldinį. Pastarasis atvejis paprastai itin sėkmingai baigiasi mobingo organizatoriui – puolėjui, nes ne kiekvienas darbuotojas ryžtasi kovoti su vadovu.

Mobingo charakteristikas apibrėžia psichologinio spaudimo, grupės dalyvavimo, ilgalaikio, kryptingo veiksmo kriterijai.

Kaip vyksta mobingas?

Dažnokai „karas“ prasideda imantis bendravimo „bloko“: su puolamu žmogumi elgiamasi labai savotiškai – niekas jo nemato ar bent stengiasi nematyti, visos kalbos nuščiūva vos jam įėjus į patalpą arba visi tuoj išsiskirsto. Auka ignoruojama, nuolat pertraukinėjama, koneveikiama ir apšaukiama, be to, nekviečiama kartu pietauti, o ką jau kalbėti apie bendras kolektyvo šventes.

Antra pakopa – įvairiai bandoma galutinai sugriauti žmogaus pasitikėjimą savo jėgomis ir pačiu savimi. Į kairę ir į dešinę skleidžiamos visokiausios paskalos, pasakojamos nebūtos istorijos. Pagaliau žmogus labai įsižeidžia ir tampa pajuokos objektu. Šiuo metu užpuolikai dar pradeda knaisiotis po asmeninį žmogaus gyvenimą, išjuokia akivaizdžias silpnybes ir primena senas, bet kartu visiems gerai žinomas jo klaidas. Kai kada ir rasinė diskriminacija, ir tikėjimas nėra tabu.

Be to, pamažu pradedami kaišioti pagaliai į ratus – visaip stengiamasi trukdyti dirbti, ima dingti svarbūs dokumentai, atliktų darbų aprašai ar tiesiog iškraipoma informacija. Vis dažniau duodamos beprasmės, niekam nereikalingos, įžeidžiančios ar net pavojingos, o kartais tokios užduotys, kurių niekaip neįmanoma atlikti. Mėgstama susidoroti su žmogumi paskiriant jį į žemesnes pareigas ar izoliuojant nuo visų kitų bendradarbių. Beje, pasitaiko ir tokių gudruolių, kurie terorizuoja telefonu tiek namie, tiek darbe, žodžiu, neduoda ramybės.

Visi šie išvardyti metodai ir atskleidžia tikrąjį puolimą bei susidorojimą. Tai toks aplinkinių elgesys, kai visaip stengiamasi žmogų sugniuždyti, sužlugdyti, turint vienintelį tikslą – išmesti jį lauk. Šitai labai efektyvu, kadangi ne vienas žmogus, o beveik visas kolektyvas dalyvauja medžioklėje. Be abejo, kartais keli viršininkai ima engti žemesnį vadovą, susibūrusios „apačios“ išspiria nekenčiamą viršininką. Taigi, visai nesvarbu, kas ką, svarbu tai, kad tokie „karai“ vyksta dar labai dažnai.

Mobingo organizatorius-puolėjas

Nebūna taip, kad visi sutartinai nuo pat pirmų žmogaus darbo įstaigoje minučių ima su juo elgtis nepagarbiai, taikyti psichologinį spaudimą. Paprastai mobingą kolektyve inicijuoja tam tikras asmuo ar bent keli asmenys, kuriuos galime įvardinti puolėjais. Tik palaipsniui pastarojo ar pastarųjų asmenų sukurta neapykantos ir pjudymo atmosfera persiduoda didesnei kolektyvo daliai. Kas būdinga puolėjui?

Puolėjas paprastai gali būti aukštesnio ar to paties statuso kolega, tačiau bet kuriuo atveju, tai bus agresyvus, nejautrus žmogus, linkęs manipuliuoti bei dominuoti. Potencialus „puolėjas“ gali būti ir ne visai pelnytai (pavyzdžiui, ne pagal galiojančią tvarką, taisykles, o pagal protekciją) postą gavęs vadovas, įžvelgiantis „aukos“ pranašumus ir dėl to jaučiantis nerimą dėl savo autoriteto bei tolesnės karjeros.

Mobingo auka

Vieniems žmonėms lengviau, kitiems sunkiau taikyti mobingą. Kas dažniausiai tampa mobingo auka kolektyve? Galime paminėti tokias mobingo aukai būdingas savybes.

Pirmiausia mobingo auka būna kitoks savo elgesiu ir vertybėmis besiskiriantis nuo kitų asmuo: „keistas“, pavyzdžiui, nekalbantis, kaip kiti bendradarbiai, apie dietas, horoskopus, prekybines akcijas ir pan. Kartais mobingo auka tampa tas, kuriam sekasi geriau už kitus: jis yra gabesnis, talentingesnis, aukštesnės profesinės kompetencijos, turintis naujų idėjų, kurios, pavyzdžiui, pasirodo sėkmingos (nors kiti buvo prieš). Būna ir taip, kad mobingo auka tampa asmuo, kurį vadovybė greitai paukština ar suteikia įvairių lengvatų bei privilegijų (pavyzdžiui, gauna naują tarnybinį automobilį, geresnę darbo vietą, didesnį atlyginimą nei kolegos ir pan.). Tai nuteikia kai kuriuos asmenis prieš jį. Vadovo susižavėjimas konkrečiu darbuotoju taip pat gali paskatinti kitų pavydą bei pastatyti pastarąjį į aukos poziciją. Potenciali mobingo auka dažniausiai – naujokai.

Kai kurie kolegos suvokia juos kaip grėsmę savo darbo vietai. Jei žmogus jautresnis, nemokantis „atsikirsti“, labiau paiso kitų nuomonės, jis taip pat dažniausiai tampa potencialia mobingo auka.

Svarbu suvokti bręstantį konfliktą

Konfliktų neįmanoma išvengti. Juolab, kad konfliktai gali skatinti pačią asmenybę vystytis. Tačiau mobingo konfliktai pražūtingi aukai. Todėl pati auka privalo suvokti savo vaidmenį konflikte ir apmąstyti veiksmus, kurie galėjo jį paskatinti, ar konflikto sprendimo klaidas. Asmeninė konfliktų valdymo kompetencija padeda išvengti jų eskalavimo, neleidžia jiems plėstis.

Užsienio mobingo specialistai pateikia rekomendacijas, kuriomis galima pasinaudoti siekiant išvengti puolimo. Patariama būti budriems, atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplink, įvertinti savo nuostatas ir elgesį. Klaidingas mąstymas – tikėti, kad mobingą naudojantis bendradarbis ar bendradarbiai vieną dieną supras negerai besielgią, jiems tai „atsibos“ ar jie susiras kitą priešiškumo objektą. Tai leidžia įsisenėti mobingo konfliktui, o vėlyvesnėse fazėse ir aukai ima stigti jėgų adekvačiai reaguoti. Kuo labiau konfliktas įsisenėjęs, tuo sunkiau jį išspręsti. Gali prireikti ir išorės specialistų pagalbos.

Suvokus mobingo problemą, išryškėja puolančiojo vaidmuo konflikto židinyje, ir šią sąvoką pirmiausiai privalo įsisąmoninti už darbuotojų santykius organizacijoje atsakingi asmenys. Tai turėtų būti personalo specialistų užduotis, bet praktikoje šie specialistai neatlieka organizacijose pagrindinės funkcijos; jų užduotys veikiau techninės-dokumentinės. Be to, vadovai dažnai neturi pakankamai žinių apie mobingą arba apskritai nėra apie jį girdėję, o kai kurie laiko jį sveika konkurencija ir/arba natūralia atranka.

Patarimai, kaip užbėgti nemaloniems įvykiams už akių

Specialistai pateikia įvairių patarimų, kaip galima užbėgti mobingui už akių. Kai kuriuos jų čia aptarsime:

• Neatviraukite su naujais bendradarbiais: jūs jų dar nepažįstate, todėl viską, ką pasakysite, ateityje gali būti panaudota prieš jus įvairiems gandams skleisti. Neplepėkite, kokie buvo jūsų kolegos buvusiame darbe, koks buvo ankstesnis vadovas, kaip jums sekasi santykiuose su savo šeima.

• Patys neskleiskite paskalų, nesiskųskite.

• Provokuojami valdykitės iš paskutiniųjų. Neparodykite, kad esate silpnas, jautrus ir lengvai suerzinamas. Puolami nė nemėginkite viešai aiškintis santykių, nes kuo daugiau emocijų, tuo įdomiau aplinkiniams.

• Nepraraskite savitvardos, kalbėkite su puolėju šaltai, ramiai, visus priekaištus nuleiskite ramiai.

• Pajutę menkiausią puolimo grėsmę, dar labiau stiprinkite savo gerą įvaizdį. Pavyzdžiui, nevėluokite į darbą, visas užduotis atlikite laiku ir nepriekaištingai, būkite tikslus, diplomatiškas.

• Kyla klausimas: pasakyti apie mobingą savo vadovui ar ne? Gandai apie jus jo ausų gali ir nepasiekti: dažnai būna, kad vadovai mobingo nė nepastebi arba nekreipia į jį dėmesio. Tokiu atveju, galima kreiptis į vadovą: jeigu jis išmintingas, tikrai netoleruos įmonėje situacijos, kenkiančios darbui.

Kaip kovoti su mobingu?

Norint išvengti mobingo savo kolektyve, jau iš pat pradžių, pasirodžius pirmoms blogio užuomazgoms, reikia imtis tokių veiksmų, kurie neleistų sklisti apkalboms, engimui, paniekai, susidorojimui. Geriausias patarimas: užkirskite tam kelią pačioje pradžioje, apsiginkite nuo kurstytojų. Kai tik pastebite, kad kažkas vyksta, tučtuojau atakuokite. Beveik visada „karo“ kurstytojai, pamatę ir pajutę pasipriešinimą, įsitikinę, kad kai kas užtaria puolamą bendradarbį, ima trauktis ir neieško pritarėjų ar užtarėjų.

Iš pat pradžių reikėtų neleisti šmeižtui ir paskaloms sklisti sutramdant iš pažiūros patį aktyviausią šių akcijų organizatorių. Nesibaimindami ir nesivaržydami reaguokite į plintančią panieką, be gailesčio tas pačias ietis atgręžkite į kurstytojus ar griebkitės rezgamoms pinklėms sunaikinti pikto, kandaus humoro. Kartais gali padėti ir tokie žodžiai: „Mano asmeninis gyvenimas jūsų visai neliečia, nes jis netrukdo mūsų darbui“, „Manau, kad niekas, net ir jūs, neturite teisės diskutuoti dėl mano įsitikinimų ar odos spalvos, „Aš jums neužmyniau ant nuospaudos, taigi nėra reikalo pulti; drožkit tiesą į akis, ir mes kartu viską išspręsim“. Galbūt toks jūsų elgesys ir atviras puolimas iš karto pastatys į vietą tą, kuris imasi juodųjų darbelių. O gal visiškai pakaks ir vieno paprasto klausimo: „Ką gi jūs norite šia savo pastaba pasakyti?“. Kai kada paprastumas ilgam užčiaupia burną.

Be to, tarp savo kolegų ir bendradarbių privalu tučtuojau, kol „užkratas“ neįgavo pagreičio, ieškoti rėmėjų ir sąjungininkų. Labai dažnai paskalų skleidėjai ir šmeižikai, atsitrenkę į nepritarimo sieną, praranda norą kelti sumaištį. Turėdami tvirtą, atsparią nervų sistemą, galite imtis ignoravimo taktikos. Kartais toks aukos elgesys irgi esti labai veiksmingas. O jei jūs turite ir taktinių gabumų, ir oratorinių gebėjimų, nesunkiai galite į savo pusę patraukti kolegas ir šitaip sudoroti priešininką. Tik šiuo atveju reikia būti dalykiškam, turėti pakankamai argumentų ir tolerantiškumo, kad pats neperimtumėte „karo“ kurstytojo vaidmens.

Objektyvumas kartu su aiškumu buvo ir yra patys geriausi gynybos ginklai. Galėdami pasinaudoti bent trupučiu draugiškumo ir palaikymo, ypač pačioje kovos pradžioje, turite šansą laimėti. Dažnai siūloma išeitis prie keturių akių išsiaiškinti nesusipratimus, vargu bau yra teisinga. Dauguma grindžia tai mandagumo reikalavimais. Šmeižikas, melagis gali lengvai išsisukti ir išsiginti ankstesnių savo žodžių: „Aš šito niekados nesakiau!“. Geriausia tokias problemas spręsti girdint liudininkams – meluoti bus daug sunkiau.

Apginti puolamą kolegą – kiekvieno pareiga

Labai dažnai bendradarbiai laikosi netinkamos taktikos – stengiasi negirdėti, nematyti, nereaguoti į apie kolegą skleidžiamus šmeižtus. Apginti, užtarti kolegą ir demaskuoti nedorėlį privalo būti pareiga.

Psichologinis spaudimas, atviras žmogaus gniuždymas neretai sukelia depresiją, baimės jausmą, sutrikdo širdies veiklą bei kraujotaką ir šitaip susargdina ar net blogiausiu atveju jautresnius žmones pastūmėja į savižudybę. Humaniškas, nuoširdus elgesys darbovietėje, draugiški bendradarbių santykiai ir teigiama atmosfera gerokai sumažintų šiuos skaičius, o gal net ir apskritai nekiltų čia jokių problemų.