Tiek apibendrintas Lietuvos BVP rezultatas, tiek didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos būklė dar buvo normali, o epidemija ekonomiką paveikė minimaliai. Vertinant BVP rezultatus iš sektorinės perspektyvos, galima pasakyti, kad 2020 m. pradžioje Lietuvos ekonomikos rezultatus aukštyn tempė vidaus prekyba, o žemyn – pramonė.
Iš kitos pusės, net ir pramonės nuosmukis pirmąjį 2020 m. ketvirtį buvo tik techninio pobūdžio, kadangi esminės įtakos pramonės nuosmukiui turėjo naftos pramonės segmentas, turintis didžiausią svorį Lietuvos pramonės gamybos struktūroje: pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, bendra apdirbamosios pramonės produkcija nukrito 1,7 proc., tačiau atmetus naftos pramonę – išaugo 2,1 proc. Tai, kad pirmąjį ketvirtį situacija Lietuvos pramonėje dar buvo gera, rodo ir kiti svarbūs rodikliai: (1) Lietuvos pramonės pasitikėjimo indikatorius šių metų kovą buvo tik nežymiai blogesnis nei prieš metus; (2) Lietuvos gamintojai vis dar išnaudojo 76,4 proc. savo gamybos pajėgumų, o tai yra labai aukštas rezultatas; (3) Lietuvos gamintojų eksporto paklausos vertinimai taipogi buvo gana stabilūs.
Esminės įtakos ganėtinai geram pirmo ketvirčio Lietuvos pramonės rezultatui turėjo užsakymų inertiškumas: nepaisant to, kad koronaviruso epidemija jau siautė Europoje ir buvo stabdomos didžiųjų euro zonos valstybių gamyklos, iki antrojo ketvirčio pradžios Lietuvos gamintojai dar užbaiginėjo senus užsakymus, nors naujų užsakymų jau neturėjo.
Pirmąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos BVP aukštyn labiausiai tempė vidaus prekybos sektorius – kadangi karantinas Lietuvoje oficialiai buvo įvestas kovo 16 d., vidaus rinka buvo sustojusi tik paskutines dvi pirmojo šių metų ketvirčio savaites, kas neturėjo esminės įtakos bendram Lietuvos BVP rezultatui. Nors įvedus karantino priemones, kovo mėnesį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje susitraukė 5,7 proc., tačiau per visą pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus prekybos apimtys dar išaugo 1,8 proc.
Detaliau pažiūrėjus kovo mėnesio mažmeninės prekybos rezultatus, galima pasakyti, kad Lietuvos ekonomikai stipriai pasisekė, kad karantino režimas įsigaliojo tik nuo kovo 16 d., kadangi įvesti ribojimai turėjo išties didelės įtakos vidaus rinkos dinamikai, o kovo mėnesio mažmeninės prekybos statistikoje jau galima pamatyti panikos vartojimo pobūdžius: Lietuvos gyventojai aktyviai pirko maisto produktus, kaupė vaistų atsargas ir perėjo prie apsipirkimų internetu, tačiau stipriai apribojo ne pirmo būtinumo prekių vartojimą, kam įtakos turėjo dėl karantino režimo uždarytos parduotuvės bei prekybos centrai.
Konkrečiau kalbant, šių metų kovo mėnesį, palyginti su 2019 m. kovu, maisto prekių pardavimai išaugo 5,5 proc., farmacijos prekių pardavimai padidėjo 5,6 proc, o užsakomųjų pardavimų paštu ir internetu apimtys per metus išaugo 29 proc. Iš kitos pusės, šių metų kovą, lyginant su 2019 m. kovo mėnesiu, ne maisto prekių pardavimai nukrito 14 proc.; drabužių pardavimai nukrito 52 proc.; maitinimo sektorių pardavimų apimtys šių metų kovą, lyginant su 2019 m. kovu, nukrito 44 proc.; automobilių degalų pardavimai sumažėjo dešimtadaliu. Šie skaičiai aiškiai rodo – jeigu karantino režimas būtų įvestas dar truputį anksčiau, Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį tikriausiai trauktųsi.
Ko iš Lietuvos BVP rezultatų galima tikėtis antrąjį šių metų ketvirtį? ? Elektros suvartojimo rodikliai rodo, kad balandį Lietuvos BVP yra apie 12-13 proc. mažesnis nei prieš metus – panašus nuosmukio lygis išliks ir visą antrąjį ketvirtį. Antrąjį ketvirtį BVP rezultatus žemyn stipriai temps tiek į eksportą, tiek į vidaus rinką besiorientuojantys sektoriai. Pavyzdžiui, gamintojų apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos pramonės eksporto užsakymų prognozės siekia 2009-2010 m. lygį, kam esminės įtakos turėjo karantinas ir gamyklų sustabdymas euro zonoje. Vidaus vartojimo fronte, tikėtina, taipogi matysime didelį minusą – kam įtakos turės pablogėjusi situacija darbo rinkoje, ribojimai dėl paslaugų sektoriaus veiklos bei išaugęs pesimizmas tarp Lietuvos vartotojų.
Pavyzdžiui, balandžio mėnesio Lietuvos vartotojų apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai pradėjo gerokai prasčiau vertinti ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, bei savo finansinės padėties perspektyvas. Atitinkamai, prastėjančios vartotojų nuotaikos bei blogėjanti situacija darbo rinkoje skatins vartotojus fokusuotis į pirmo būtinumo prekių vartojimą bei atidėti stambesnių pirkinių įsigijimą.
Tačiau yra ir gerų naujienų: antras ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias, o trečiąjį ir ketvirtą ketvirtį BVP nuosmukio tempas smarkiai sumažės – kiek tiksliai kol kas pasakyti sunku.
Visgi, jau dabar galima įžvelgti teigiamų aspektų euro zonos ekonominėje aplinkoje. Pirma – ES oro taršos žemėlapiai indikuoja, kad pastaruoju metu virš euro zonos kiek išaugo kenksmingų dalelių kiekiai; tai gali indikuoti, kad dalis gamyklų po truputį atnaujina veiklą, kad kiek atsigavo ir bendras ekonomikos aktyvumas. Antra – dalis ES valstybių artimiausiu metu pradės karantino švelninimo procesus. Trečia – pagrindinės Lietuvos ekonomikos rinkos dosniai skatina ekonomiką, o ekonomikos skatinimas jau pasiekia verslus. Pavyzdžiui, Vokietijoje ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudaro apie 30 proc. BVP. Visa tai teikia vilčių, kad antrąjį pusmetį Lietuvos eksporto rodikliai atsigaus.
Didžiausias klaustukas šiuo metu yra dėl Lietuvos vidaus rinkos atsigavimo – čia viskas priklausys nuo to, kaip greitai ir efektyviai bus įgyvendintos Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės.
