Šiemet minime jubiliejinę, jau 50-ą pasaulinę Žemės dieną. Viskas prasidėjo 1970-aisiais, balandžio 22 d., kai 20 mln. amerikiečių – apie 10 proc. tuometinės JAV populiacijos – organizuotai išėjo į gatves prieštaraudami prieš vyriausybių ir didžiųjų pasaulio korporacijų abejingumą aštrėjančioms aplinkos problemoms.

Smogas, užnuodytos upės, nekontroliuojama naftos telkinių tarša – jau prieš 50 m. pažangioji žmonijos dalis suprato, kad taip toliau tęstis nebegali. Šiandien pasaulinė Žemės diena yra laikoma didžiausiu pilietiniu renginiu pasaulyje. Bet ar kas nors pasikeitė per pusę amžiaus? O gal Covid-19 akivaizdoje ne laikas ir ne vieta apie tai kalbėti?

Priešingai, dabar laikas ir vieta apie tai kalbėti. Praeitą savaitę 180-ies Europos verslo, teisės, mokslo ir NVO lyderių grupė išplatino bendrą laišką, kuriame deklaruoja, jog koronaviruso sukeltą krizę senasis žemynas turėtų įveikti dar atkakliau ir skubiau diegdamas ES nustatytas klimato kaitos mažinimo direktyvas.

Mes privalome atsakingai planuoti, kaip mes atstatysime savo ekonomikas krizei pasibaigus.
Vidmantas Janulevičius

Šiandien, kai dėl savo ateities nėra užtikrinta didžioji žmonių dalis, visos mūsų pastangos kovoje su Covid-19 yra solidariai nukreiptos išlaikyti esamas darbo vietas. Tačiau kartu mes privalome atsakingai planuoti, kaip mes atstatysime savo ekonomikas krizei pasibaigus.

Tikiu ir pritariu Europos komisijos pirmininkei Ursula von der Leyen, kad sėkmingos Europos ateitis neįsivaizduojama be anksčiau prisiimtų Europos žaliojo susitarimo įsipareigojimų, kurie sako labai aiškiai – privalome gausiai investuoti į klimatui neutralius ekonomikos sektorius, dar labiau skatinti žiedinės ekonomikos vertybėmis remtus sektorius ir nuožmiau riboti taršos šaltinius. Tai leis sukurti daugiau tvarių naujų darbo vietų, paskatins tvarų ekonomikų augimą ir pavers visuomenes labiau atspariomis įvairioms krizėms. Tokioms, kaip Covid-19 taip pat.

Sunku būtų nesutikti su tokiomis mintimis, kurias pasirašė 13-os ES valstybių ministrai ir tokių tarptautinių gigantų, kaip „Ikea“, „L’Oreal“ ir „Unilever“ vadovai. Europos lyderiai įsipareigojo jau šią savaitę susitikti aptarti 500 mlrd. EUR viršijantį pagalbos paketą kovai su koronaviruso sukeltos ekonominės krizės padariniais.

Labai lengva krizės akivaizdoje „pamesti fokusą“, atidėti į šalį visus sutarimus ir susivilioti ekonomikų gelbėjimo planais metant milžiniškas sumas į netvarias, iškastiniu kuru paremtas pramonės sritis.
Vidmantas Janulevičius

Iš tiesų – labai lengva krizės akivaizdoje „pamesti fokusą“, atidėti į šalį visus sutarimus ir susivilioti ekonomikų gelbėjimo planais metant milžiniškas sumas į netvarias, iškastiniu kuru paremtas ir ES ateities aplinkosaugos gairių neatitinkančias, bet užtat „saugias“ pramonės sritis. JAV ir Kinijoje tokių raginimų jau randasi – „aplinkosauga palauks, dabar giedras dangus – ne prioritetas“.

Deja, negali būti klaidingesnio požiūrio, nei šis. Tai inertiško jau pasibaigusio pramonės amžiaus mąstysenos reliktai, kuriuos turėtume rauti su šaknimis. Iš tiesų – po-krizinį Europos prisikėlimą labiausiai ir turėtų paskatinti didinamos investicijos į žiedinės ekonomikos verslo ir pramonės sektorius, o Europos žaliasis susitarimas (#GreenDeal) šiandien gali ir turi tapti tuo pagrindiniu varikliu, kuris mūsų buksuojančias ekonomikas leis su nauju pagreičiu nukreipti švaresnės, tvaresnės ateitis link.

Žaliojo susitarimo esmė – stimuliuoti ekonomikas kuriant darbo vietas ir aktyviai investuojant į tvarius transporto, logistikos, statybų sprendimus, investuojant į visų tipų atsinaujinančią energetiką, tyrimus ir inovacijas, pramonės skaitmenizaciją, perdirbimo ir aplinkosaugiškai tvarias ekonomikos sritis.

Europa negrįžtamai apsisprendusi iki 2050 m. tapti klimato kaitai neutraliu regionu. Ir po-kriziniu laikotarpiu privalome įjungti naują pavarą kurdami žalioms investicijoms ir žaliems verslams palankią aplinką Europoje. Tūkstantį kartų jau kalbėta ir įrodyta, kad persiorientavimas link žiedinės ekonomikos poreikių leis kurti daugiau uždirbančias, tvaresnes darbo vietas, o buvimas „žaliu“ reiškia ne tik taupesnį resursų naudojimą, bet pirmiausiai – didelę teigiamą žalumo ekonominę naudą – kiekvienai šaliai, kiekvienam verslui, kiekvienai šeimai. Nyderlandai, Danija, Švedija, Norvegija – šios šalys jau įrodė, kad „tvarumas atsiperka“.

Pasibaigus Covid-19 krizei turime būti užėmę tvirtas startines pozicijas ir žaliasis susitarimas yra geriausia kelrodė žvaigždė priimant teisingus sprendimus šalinant krizių padarinius Europos ekonomikose.
Vidmantas Janulevičius

Europos žaliojo susitarimo investicijų planas apims platų sektorių spektrą – nuo transporto, energetikos, informacinių technologijų, statybų iki žemės ūkio, tekstilės ir cheminių medžiagų sektorių. Pasibaigus Covid-19 krizei turime būti užėmę tvirtas startines pozicijas ir žaliasis susitarimas yra geriausia kelrodė žvaigždė priimant teisingus sprendimus šalinant krizių padarinius Europos ekonomikose.

Neabejoju, kad sumaniai išnaudojus visų europiečių ryžtą, galime paversti Europą nauju augimo centru globalioje, po-krizinėje pasaulio ekonomikoje. Linkiu, kad 50-oji pasaulinė Žemės diena žymėtų lūžio tašką Europos žaliajame kurse į tvaresnę, turtingesnę, saugesnę ateitį.