Kai kurios įmonės karantino laikotarpiu, dėl pasikeitusios situacijos ir vartotojų elgesio padidėjus veiklos apimtims, susiduria su darbuotojų trūkumu. Naujų darbuotojų tebeieško elektroninės prekybos įmonės, maisto produktų gamintojai, IT bendrovės, išaugo siuntų pristatymo verslas. Dėl to verslams, patiriantiems neigiamą karantino įtaką, vertėtų apsvarstyti galimybę savo darbuotojus išsaugoti pasinaudojant alternatyviais įdarbinimo sprendimais.

Laikinasis įdarbinimas arba darbuotojų nuoma

Tarp darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) ir darbuotojo sudaroma laikinojo darbo sutartis, kurios pagrindu darbuotojas įsipareigoja dirbti laikinojo darbo naudotojui, o tarp darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) ir laikinojo darbo naudotojo yra sudaroma civilinė paslaugų teikimo sutartis, kitaip dar vadinama laikinojo įdarbinimo sutartimi. Laikinasis įdarbinimas dar vadinamas „darbuotojų nuoma“.

Nors užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla galima tik atitinkant Vyriausybės nustatytus kriterijus, tačiau nuo 2020 m. kovo 26 d. karantino laikotarpiui nustatyti tam tikri palengvinimai. Jeigu paskelbtos ekstremaliosios situacijos arba karantino metu dėl objektyvių priežasčių darbdavys neturi galimybės suteikti darbuotojui darbo, kurį būtų galima dirbti nuotoliniu būdu, ir turi apriboti savo veiklą, toks darbdavys gali užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla, jeigu:

  • nėra sustabdyta ar apribota įmonės vykdoma veikla;
  • įmonei nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Atitinkantis minėtas sąlygas darbdavys turėtų kreiptis elektroniniu būdu į Valstybinę darbo inspekciją, kad būtų įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Sprendimą dėl darbdavio įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą Valstybinė darbo inspekcija turėtų priimti per sutrumpintą terminą - 1 darbo dieną.

Aptariamu pagrindu į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą įtrauktas darbdavys veiklą galėtų vykdyti tik paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Norint vykdyti veiklą ilgesnį laikotarpį, į Valstybinę darbo inspekciją reikėtų kreiptis bendra tvarka, atitinkant visus poįstatyminiame akte nustatytus kriterijus.

Ši galimybė aktuali ypač tais atvejais, kai darbdaviai turi šiuo metu rinkoje žinių ar patirties turinčių darbuotojų, tačiau dėl ekstremalios situacijos ar karantino negali suteikti jiems sulygto darbo ir siekia sumažinti galimas išlaidas.

Darbuotojams tai yra galimybė išlaikyti tam tikrą darbo užmokesčio dydį, o laikinojo darbo naudotojams – be didesnių pastangų ir teisinių rizikų trumpuoju periodu įdarbinti trūkstamų darbuotojų.

Siekiant tam tikrą darbuotoją siųsti laikinojo įdarbino pagrindu kitam darbdaviui, reikėtų pakeisti darbo sutartį DK 43, 45, 73 str. nustatyta tvarka. Darbo sutarties pakeitimas galėtų būti atliktas tiek neterminuotam laikotarpiui (jeigu darbdavys į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą įrašytas bendrąja tvarka), tiek terminuotam laikotarpiui (pvz., iki ekstremaliosios situacijos arba karantino pabaigos).
Atitinkamai reikėtų tinkamai parengti sutartį su laikinojo darbo naudotoju, be kita ko, aptariant šiuo metu itin aktualius saugos ir sveikatos klausimus bei papildomai sutariant dėl atlygio ar kompensacijų už laikinojo darbuotojo suradimą, mokymą ar panašias paslaugas, jeigu darbuotojas tiesiogiai įsidarbintų pas darbo naudotoją. Laikinąjį darbuotoją pas laikinojo darbo naudotoją galima išsiųsti įvairiems laikotarpiams, o šiuo konkrečiu atveju laikinojo įdarbinimo sutartyje galima būtų numatyti, kad ši sutartis arba darbuotojo siuntimas galios iki tol, kol nebus atšaukta ekstremali situacija ar karantinas.

Kiti ypatumai dėl laikinojo darbo sutarties nustatyti Darbo kodekso 72-84 str., tačiau trumpuoju periodu tam tikri reikalavimai neturėtų gąsdinti.

Darbdavio įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą nenaikina darbdavio ir (ar) darbuotojų galimybių kitais būdais spręsti šią krizinę situaciją - skelbti prastovą, kreiptis dėl subsidijos ir t. t.

Darbo keliems darbdaviams sutartis

Šios darbo sutarties rūšies esmė ta, jog su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių, kuriems būtų atliekama ta pati darbo funkcija.
Šios sutarties pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas keliems darbdaviams įdarbinti vieną darbuotoją, atliekantį savo darbo funkciją atskirai kiekvienam arba vienu metu visiems darbdaviams, arba taip, kad jo atliekama darbo funkcija naudotųsi keli darbdaviai vienu metu ar iš anksto neapibrėžtu laiku.
Ši darbo sutarties rūšis karantino metu gali tapti itin paranki įmonių grupėms. Darbdaviai gali būti ir nesusiję, tačiau tuomet darbdaviams būtų sudėtingiau rasti susitarimą, pvz., darbo sutarties nutraukimo, ginčo su darbuotoju, atsakomybės paskirstymo ir kitais klausimais, nes skirtingų (nesusijusių) darbdavių interesai gali išsiskirti.

Darbo keliems darbdaviams sutartis leidžia optimaliai paskirstyti darbuotojo užimtumą ir patenkinti šių darbdavių poreikius. Karantino laikotarpiu įmonių grupės gali „pasidalinti“ buhalteriu, rinkodaros, komunikacijos ar kt. specialistu, teisininku ir kitais darbuotojais, kurių poreikis išlieka, tačiau nereikia, kad darbuotojas dirbtų pilna darbo laiko norma vienoje įmonėje. Pasinaudojusios šiuo sprendimu įmonės gauna reikiamą darbuotoją tiksliai reikalingam laikui, o darbuotojas gali dirbti visą darbo laiko normą ir gauti visą darbo užmokestį.

Darbo keliems darbdaviams atveju kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą (sulygtą) darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, užtikrinti darbo teisės normų taikymą.

Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas skirstomas kiekvienam darbdaviui (jeigu darbuotojas darbo užduotis darbdaviams vykdo skirtingu laiku), arba kad neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai (jeigu darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis). Darbo laiko režimas ir darbo laiko grafikas turi būti sudaryti taip, kad nebūtų pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Darbo keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu. Atitinkamai kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą, atsižvelgdami į darbo laiką, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Šių išlaidų kompensavimas nėra laikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms.

Siekiant pakeisti darbo sutarties rūšį į aptartąją, būtų būtina pakeisti darbo sutartį DK 43, 45 str. nustatyta tvarka, t.y. pakeisti darbo sutarties rūšį, pareigas, darbo laiko paskirstymo darbdaviams taisykles ir kitus niuansus.

Kiti ypatumai dėl darbo keliems darbdaviams sutarties sudarymo, vykdymo bei pasibaigimo nustatyti Darbo kodekso 96-99 straipsniuose.

Kitos svarstytinos galimybės

Karantino laikotarpiu terminuotai ar neterminuotai pakeisti savo verslo modelį, t. y. persiorientuoti į kitokių paslaugų teikimą arba paslaugų teikimo formą, atsižvelgiant į esamus darbuotojus, turimus resursus bei rinkos poreikius, pvz. perkelti visus ar dalį pardavimų į elektronines parduotuves, išvežioti prekes į namus ar paštomatus. Atlikus šiuos pakeitimus, turimus darbuotojus galima pasitelkti dirbti naujose pareigose, kurios susijusios su naujomis paslaugomis ar kita paslaugų teikimo forma. Tokiu atveju, galimai reikėtų pakeisti darbo sutartį DK 43, 45 str. nustatyta tvarka. Esant poreikiui galima susitarti su darbuotoju, kad sutarties pakeitimas bus laikinas ir, pasibaigus karantino laikotarpiui, darbo sutarties nuostatos bus sugrąžintos į buvusias iki karantino. Tokiu būdu, pakeitus įmonės veiklos modelį ir darbuotojų darbo funkcijas, galima prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, palaikyti pajamų srautus ir drauge suteikti darbo darbuotojams karantino metu.

Pakeisti darbo sutartį į darbo vietos dalijimosi sutartį, t.y. kai 2 darbuotojai susitaria su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršijant vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Pagal šią sutartį, kiekvienas darbuotojas gali pasirinkti savo darbo laiką, susitardamas dėl to su kitu darbuotoju, nepažeidžiant darbo ir poilsio laiko reikalavimų, taip pat informuojant apie tai darbdavį darbo sutartyse nustatyta tvarka. Tad ši opcija gali būti reikšminga, jeigu dėl karantino sumažėjo 2 darbuotojų darbo laiko norma ir šiems darbuotojams svarbu laisviau tarpusavyje derintis ir susitarti dėl darbo laiko. Darbo vietos dalijimosi sutarties ypatumus nustato Darbo kodekso 93-95 str.

Sudaryti projektinio darbo sutartį, kaip tai apibrėžia Darbo kodekso 89-92 str. - jeigu darbuotojo darbo sutartis yra terminuoto pobūdžio ir susijusi su tam tikru rezultatu, kurio darbuotojas siekia laisvai tvarkydamas savo darbo laiką.
Taigi priklausomai nuo situacijos, galimybių įveikti karantino sukeltus nepatogumus ir valdyti rizikas yra nemažai. Svarbu tinkamai įsivertinti, kuri iš jų yra naudingiausia ir pritaikoma konkrečioje situacijoje.