Ką pasiūlė valstybė?
Paraleliai kartu su karantino paskelbimu kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino verslui skirtą priemonių paketą, kurio vertė, kaip buvo skelbiama, siekė kelis milijardus eurų, siekiant sumažinti finansines pasekmes. Patvirtintas priemonių paketas, be kita ko, apėmė:
- mokestines priemones (mokesčių atidėjimas be delspinigių arba išdėstymas sutartu grafiku, netaikant palūkanų, mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmų stabdymas);
- subsidijas, taikytinas darbdaviams darbuotojų prastovos ar dalinės prastovos atveju;
- paskolas ir garantijas verslui ir
- kitas priemones.
Iš esmės nepriklausomai nuo to, apie kurią priemonę kalbėtume, ypatingai šiomis sąlygomis valstybės pagalbos taisyklės yra kaip niekada aktualios. Valstybės pagalba, kuri nėra de minimis ir teikiama be išankstinio Europos Komisijos leidimo, yra neteisėta! Todėl kaip niekad svarbu valstybei susiderinti su Europos Komisija ketinamą teikti valstybės pagalbą ir nepadaryti verslui dar daugiau žalos.
Nenuostabu, kad peržvelgus Europos Komisijos praktiką per pastarąsias trisdešimt dienų, pamatysime, kad Europos Komisijos leidimų teikti valstybės pagalbą reikšmingai padidėjo (šiuo metu suderinta jau daugiau kaip 30 su Covid-19 susijusių valstybės pagalbos schemų).
Pats pirmasis Europos Komisijos sprendimas, susijęs su ekonominių priemonių taikymu dėl Covid-19 protrūkio, buvo priimtas dar kovo 13 d., kai per rekordinį 24 val. terminą buvo suderinta pagalba Danijos renginių organizavimo įmonėms. Kitos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Lenkija, Danija, jau spėjo susiderinti su Europos Komisija ir po kelias valstybės pagalbos priemones verslui, nukentėjusiam nuo Covid-19, gelbėti.
Lietuva tuo tarpu tik balandžio 8 d. susiderino suderino pirmąją valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija. Pagalbos schemos esmė:
- pagalbos schemos biudžetas – 110 mln. eurų;
- pagalba – valstybės garantijos pagal komercinių bankų išduodamas apyvartinio kapitalo ir investicijų paskolas;
- schema bus taikoma tiek esamoms, tiek būsimoms paskolos sutartims (būsimoms paskolos sutartims bus taikoma, jei jos bus sudarytos iki šių metų pabaigos);
- pagalba skiriama bet kokio dydžio dėl Covid-19 krizės nukentėjusios įmonės;
- planuojama, kad šia schema pasinaudos iki 500 įmonių, nors, kaip žinia, dėl Covid-19 nukentėjusių įmonių skaičius yra ženkliai didesnis. Palyginimui, Estijos garantijų schema yra verta beveik 1,8 mlrd. EUR;
- Maksimali garantijos suma yra 5 mln. eurų (garantija taikoma 90 proc. arba 80 proc. nuo paskolos sumos);
Schemą administruos INVEGA.
Taigi patvirtinus pagalbos schemą reikės ją tinkamai, proporcingai ir efektyviai paskirstyti tarp tokios pagalbos siekiančių įmonių.
Tikėkimės, kad kitos valstybės pagalbos priemonės pasieks verslą greičiau ir labiau atitiks nukentėjusių įmonių poreikius. Nereikia pamiršti, kad valstybės pagalbos priemonių sąrašas yra labai platus – jos gali apimti tiek darbo užmokesčio subsidijas darbuotojams, mokesčių ir (arba) socialinio draudimo įmokų atidėjimą, tiesiogines dotacijas, garantijas ir pan. Atitinkamai, jeigu valstybės pagalbos priemonėmis negali naudotis visos įmonės vienoda apimtimi, tuomet kyla klausimas, ar tokia priemonė nėra selektyvi, o jeigu priemonė – selektyvi, ar tokios priemonės taikymui nereikia gauti Europos Komisijos leidimo.
Kaip įsivertinti, ar priemone teikiama valstybės pagalba?
Labai supaprastinant vertinimą, ar atitinkama priemonė galėtų būti laikoma valstybės pagalba, reikėtų įsivertinti, ar taikoma priemonė yra selektyvi. Kitais žodžiais tariant, ar priemonė yra skirta visam verslui, ar valstybė apriboja asmenų, kurie gali gauti tokią valstybės pagalbą, ratą.
Grįžtant prie jau aptartos patvirtintos Lietuvos valstybės pagalbos schemos, galima atkreipti dėmesį, kad, nors priemonė yra skirta mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, tačiau kai kuriuose sektoriuose veikiančios įmonės negalės kreiptis pagal minėtą valstybės pagalbos schemą. Pavyzdžiui, įmonės, kurios užsiima ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba ar vykdo azartinius lošimus.
Atitinkamai, pagal tą patį kriterijų galime preliminariai įsivertinti, ar kitos Vyriausybės paskelbtos priemonės tenkintų selektyvumo kriterijų. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė sąrašą įmonių, kurios automatiškai nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos bus atleidžiamos nuo delspinigių mokėjimo ir jų atžvilgiu nebus vykdomas mokesčių išieškojimas. Pažymėtina, kad tokioms įmonėms automatiškai bus taikomos analogiškos priemonės ir dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo.
Jei tame sąraše jūsų įmonės nėra, tuomet reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl galimybės taikyti analogiškas priemones jūsų įmonės atžvilgiu. Taigi, ir šioje aptariamoje situacijoje, galima įžvelgti selektyvumą – ne visoms įmonėms yra taikoma analogiška tvarka, tačiau kol kas nėra informacijos apie tai, kad būtų kreiptasi į Europos Komisiją dėl tokių priemonių suderinimo su valstybės pagalbos taisyklėmis.
Ko galime laukti ateityje?
Sulaukus pirmosios Europos Komisijos patvirtintos valstybės pagalbos schemos, reikia tikėtis, kad greitu metu sulauksime ir kitų Europos Komisijos leidimų dėl kitų valstybės pagalbos priemonių taikymo Lietuvos verslo atžvilgiu (verslo kreditavimo, mokesčių (arba) socialinio draudimo įmokų atidėjimo ir kitų priemonių, kuriomis būtų palaikomas Lietuvos verslo gyvybingumas).
Priešingu atveju, jei valstybės pagalba bus teikiama be Europos Komisijos leidimo, verslas atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Europos Komisija gali įpareigoti Lietuvą susigrąžinti neteisėtai teiktą valstybės pagalbą kartu su palūkanomis. Todėl, galutiniame rezultate tai galėtų verslui „kainuoti“ daugiau nei būtų gauta iš tokios priemonės naudos.
Valstybės teikiama parama ir jos galimybės ypač turėtų būti aktualios įmonėms, kurios dalyvauja viešuosius pirkimuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, esant tam tikroms aplinkybėms perkančioji organizacija pasiūlymą gali atmesti vien tuo pagrindu, jeigu dalyvis neįrodo, kad valstybės pagalba jam buvo suteikta teisėtai.
Taigi, turint omenyje kiek chaotišką laikotarpį, kurio metu rengiamos verslui įvairios valstybės paramos priemonės, tuo pačiu nereikėtų ignoruoti iš tokio skubotumo kylančių rizikų. Atitinkamai, reikia atidžiai įsivertinti, kuriomis valstybės pagalbos priemonėmis reikėtų pasinaudoti, o kurių naudojimas galėtų „užprogramuoti“ ginčus su valstybe ateityje. Atsipalaidavimui laiko nėra.
