Žvelgiant detaliau į kovo mėnesio įvykius, pastebime, kad paskutinės dvi kovo mėnesio savaitės, kai buvo paskelbtas karantinas, rinkoje prilygo šoko būsenai – apribotas notarų darbas, vis griežtėjančios karantino sąlygos bei šalį apėmusi nežinomybė visus rinkos dalyvius privertė sustoti. Plėtotojai skubiai persvarsto savo planus ir matuoja iš naujo galimybes užbaigti pradėtus projektus. Pirkėjai, savo ruožtu, vertina resursus ir ateities perspektyvas. Faktas, kad neskubama priimti skubotų sprendimų ir nutraukti preliminarių sutarčių ar atsisakyti rezervacijų, rodo rinkos brandą ir nuteikia pozityviai. Netgi visoje rinkoje rezervacijų, kurios dažniausiai yra nemokamos, nutraukimas yra minimalus – iš 150 projektų tik penkiuose projektuose atsilaisvino daugiau nei po du butus iš jau rezervuotų.
Šiuo metu Vilniaus būsto rinkoje yra apie 3620 laisvų būstų – 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Dabartinėmis sąlygomis tai yra palankus veiksnys, nes rinka nėra perpildyta. Iš rinkoje esančių laisvų butų 1100 yra baigti arba baiginėjami – šių būstų plėtotojai nebesusidurs su projekto užbaigimo iššūkiais, kaip ir klientai dėl laiku baigiamo būsto įsigijimo sandorio. Kita vertus, apie 2520 butų yra pačiame statybos įkarštyje ir jų statytojai turės imtis papildomų priemonių, kad nenutrūktų statybų finansavimas ir būtų įgyvendinti įsipareigojimai klientams.
Prognozuoti artimiausias būsto kainų kitimo tendencijas šiuo metu sudėtinga ir matyt neatsakinga. Tai priklausys daugiausiai nuo to, kiek tęsis karantinas ir jį gaubianti nežinomybė bei, kaip keisis bankų pozicija tęsiant projektų finansavimą ir svarbiausia naujai finansuojant būsto pirkėjus. Šiuo metu vidutinė rinkos kaina Vilniuje iš inercijos nuo 2018 metų ir yra pasiekusi aukštumas – 2170 eur/kv.m arba per metus augusi 7,5 proc.
Kaip rinkai pavyks išgyventi šoką, priklausys nuo to, kaip kiekvienas rinkos dalyvis – klientas, bankas, vystytojas, statytojas - elgsis atsakingai, priims tik racionalius į greitą atsigavimą orientuotus sprendimus.
