Pagal Finansų ministerijos patvirtintą laikinąją tvarką, ES finansuojamų projektų vykdytojai galės pratęsti ar atidėti projekto veiklų įgyvendinimo terminą, jei jų nebus įmanoma vykdyti nuotoliniu būdu. Naujasis dokumentas numato tokią galimybę, jei tai nesumažina numatytos veiklos kokybės. Nuotoliniu būdu taip pat bus galima atlikti ir projekto vykdymo patikras, pasitelkus nuotraukas, vaizdo įrašus bei kitą medžiagą – tiesa, pasibaigus karantinui, jas atlikti teks pakartotinai.
Antra didelė pakeitimų grupė susijusi su avanso mokėjimu projekto vykdytojui bei apyvartinėmis lėšomis. Net jei tokia galimybė sutartyje nenumatyta, vykdytojui bus galima skirti iki 50 proc. projekto vertės siekiantį avansą – anksčiau ši dalis buvo 30 proc. Iš savivaldybių, joms pavaldžių įmonių, jų dalinai ar pilnai valdomų viešųjų įstaigų nebus reikalaujama avanso garantijų, o privatūs juridiniai asmenys jas turės pateikti tik avansui viršijant 10 tūkst. Eur. Galiausiai, pagal naująją tvarką, pateikus prašymą, tarpinio apmokėjimo terminas sutrumpės iki 12 darbo dienų, o avanso išmokėjimas – iki 7.
Lankstesnės ES finansuojamų projektų administravimo bei mažiau formalios vertinimo procedūros leis verslui susitelkti į vykdomą veiklą. Bet kokiam ES finansuojamus projektus vykdančiam verslui ypač svarbūs du laikinųjų pakeitimų punktai – galimybė keisti projektinių veiklų įgyvendinimo terminus ir teisė gauti avansą apyvartinėms lėšoms, net jei tai nenumatyta sutartyje. Visuomenės sveikatos požiūriu, naudinga ir galimybė dalį veiklų ir patikrinimų vykdyti nuotoliniu būdu.
Pretenduos ne bet kas
Dėl laikinosios atsiskaitymo ir projektų vykdymo tvarkos ūkio subjektai galės lanksčiau reaguoti į pasikeitusią situaciją ir tęsti veiklą net sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis. Vis dėlto tai nereiškia, kad paprastesni reikalavimai atleidžia viešuosius ar privačius juridinius asmenis nuo projekto kokybės užtikrinimo ar kitos atsakomybės.
Jais galės pasinaudoti tik tie projektų vykdytojai, kurie laiku ir tinkamai komunikuos su ES paramą administruojančiomis institucijomis – nedelsdami praneš apie atsiradusius sunkumus, įrodys jų ryšį su kilusia pandemija ir pagrįs priežastis, sunkinančias projektų įgyvendinimą. Pats COVID-19 protrūkis ir paskelbta pandemija dar nėra priežastis taikyti palengvintas sąlygas bet kuriam subjektui.
Kad naujosios priemonės veiktų tinkamai ir apsaugotų visuomenės interesus, būtinas projektų vykdytojų sąžiningumas – negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų teks pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, jei bendrovė dėl taikomo karantino ir judėjimo apribojimų negali iš kitos šalies gauti projekto vykdymui reikalingos įrangos, dabar ji turės galimybę kreiptis dėl įsipareigojimų terminų atidėjimo.
Į internetą persikels ir mokymai
Dėl Lietuvoje paskelbto karantino, rekomenduojama esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu. Ši rekomendacija galioja ir laikinosioms ES projektų administravimo ir vertinimo priemonėms. Dedant pastangas stabdyti viruso plitimą, jos sudarys galimybes tiek ES lėšas administruojančioms įstaigoms, tiek paramą gavusiems subjektams bendradarbiauti būtent taip.
Laikinąją tvarką apibrėžiantys teisės aktuose numato, kad projekto veiklos gali būti vykdomos nuotoliniu būdu, jei dėl to nenukenčia jų vykdymo kokybė. Projekte numatytus mokymus, seminarus ar kitą kompetencijų kėlimo veiklą paramos gavėjas gali perkelti į skaitmeninę erdvę, pasirinkdamas internetinės konferencijos ar alternatyvų formatą. Tai apima ir plačiajai visuomenei skirtus kursus ar kitą veiklą.
Nusprendę perkelti dalį projektų veiklų į skaitmeninę erdvę ar jas kitaip vykdyti nuotoliniu būdu, tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turėtų apie tai informuoti ES paramą administruojančias institucijas. Jiems taip pat teks įrodyti, kad dėl pasirinkto formato veiklos kokybė nenukentės. Rekomenduojama tai padaryti administruojančiai įstaigai pateikiant numatomą internetinio seminaro medžiagą, pasirinktas skaitmenines technologijas ir kitą svarbią informaciją.
