Akivaizdu, kad šios aplinkybės neigiamai paveiks daugumą verslo sričių. Šiame kontekste vienas esminių klausimų dabar – kaip toliau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, kuomet nėra galimybės vykdyti veiklos ir generuoti pajamas? Kaip ir 2008 m. finansinės krizės metu, dabar sulaukiame klausimų, ar esant dabartinei situacijai egzistuoja galimybė keisti sudarytos sutarties sąlygas ir siekti, kad jos taptų kiek palankesnės sunkumus patiriančiai šaliai.
Sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (lot. clausula rebus sic stantibus) principas, įtvirtintas mūsų įstatymuose (CK 6.204 str.), suteikia teisę inicijuoti sutarties sąlygų pakeitimą (pvz. teikti prašymą sumažinti nuomos mokesčio dydį sunkmečio metu), jei vienai iš sutarties šalių vykdyti sutartį tampa pernelyg sudėtinga.
Tačiau ši taisyklė yra susijusi su keliomis būtinomis sąlygomis – (i) pats kreipimasis į kitą šalį teikiant prašymą pakeisti sutarties sąlygas nėra absoliutus ir sutartis privalo būti vykdoma iki tol, kol nebus pasiektas susitarimas arba sutartis nebus pakeista teismo; bei (ii) keičiant sutartį ir siekiant atstatyti pakitusį vadinamąjį prievolių balansą, būtina atsižvelgti ir į kitos šalies interesus (pvz. mažinant nuomos mokestį, jo dydis negali būti sumažintas tiek, kad nepakaktų nuomotojo įsipareigojimams bankui vykdyti).
Ar tikrai esamos aplinkybės yra laikomos sutarties vykdymo suvaržymu, kuriame esant jau yra pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimą? Atsakymas į šį klausimą susijęs su keliais privalomais kriterijais (būtinai visais), nustatytais įstatyme.
Pirmiausia, situacija, kuriai esant šaliai (tarkime – nuomininkui) tampa sunku vykdyti sutartį, turi tapti jai žinoma jau po sutarties sudarymo. Taigi, jei nuomos sutartis būtų sudaryta pastaruoju metu, kuomet pasaulinė pandemija jau buvo kilusi, vargu ar būtų galimybė siekti keisti sutarties sąlygas šiuo pagrindu.
Galimybė pasinaudoti aukščiau minėtu sutartinių prievolių pusiausvyros atstatymo instrumentu priklauso ir nuo antrojo kriterijaus – nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti kilusių aplinkybių. Kaip aukščiau minėta, jei verslininkas, kuriam taikomi padidinto atidumo kriterijai, sudarė sutartį pastaruoju metu, virusui jau plintant pasaulyje, šias pasekmes ir aplinkybes neabejotinai buvo galima prognozuoti.
Trečiasis kriterijus susijęs su situacijos kontrole – nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti kilusių aplinkybių. Šiuo metu abejonių nekyla, kad atskiras verslo subjektas nėra pajėgus suvaldyti situacijos ar juolab – jos kontroliuoti.
Galiausiai ketvirtasis būtinas elementas susijęs su konkrečios sutarties sąlygomis – nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi aplinkybių, dėl kurių jai tampa sunku vykdyti sutartį, rizikos. T. y. jei sutarties sąlygos numato nuomininko prievolę mokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį net ir tuomet, jei kiltų panašios aplinkybės, tokiam atvejui esant tokio nuomininko galimybės siekti mažinti nuomos mokestį mažėja. Šiam kriterijui patikrinti būtina vertinti kiekvieną atvejį (sutartį) atskirai.
Esminis klausimas – kaip elgtis?
Pirmiausia, žinoma, detaliai įvertinti situaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 09 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-532/2014). Taigi, pasinaudoti minėta galimybe galima tik tuomet, kai egzistuoja visi aukščiau aptarti kriterijai.
Antra, įstatymas griežtai reikalauja net ir inicijavus galimą sutarties sąlygų pakeitimą aptariamu pagrindu, ir toliau vykdyti sutartį. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat labai aiškiai konstatavo, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012) Taigi, pats keipimasis ir sutarties pakeitimo inicijavimas negali tapti teise sustabdyti sutarties vykdymą ar kitaip jos nevykdyti. Veikiau priešingai – nevykdant sutarties, vargu ar būtų galima tikėtis palankaus susitarimo su partneriu ar, kitu atveju – palankaus teismo sprendimo.
Trečiasis svarbus aspektas – prašymas pakeisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Šalis, patirianti sunkumų bei priėmusi sprendimą siekti bent laikinai pakeisti sutarties sąlygas, turėtų daug nedelsdama kreiptis į verslo partnerį informuodama apie susidariusią situaciją ir teikdama konkretų bei argumentuotą pasiūlymą. Toks pasiūlymas turėtų būti formuluojamas atsižvelgiant į abiejų šalių, ne tik nukentėjusiosios, interesus.
Galiausiai, svarbu taip pat atkreipti dėmesį, kad minėtu instrumentu būtina naudotis atsakingai, pirmiausia išnaudojus visas vidines galimybes tinkamai vykdyti sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad norint pasinaudoti šia teise keisti sutartį, prievolių balanso pasikeitimas turi būti „fundamentalus“ ir prieš priimant sprendimą keisti sąlygas, privalo būti atsižvelgta tiek į sutarčių vykdymo principą, tiek ir į kitos šalies interesus.
Sutarties pakeitimas siekiant palengvinti sunkumus patiriančios šalies padėtį negali sukelti neproporcingų sunkių pasekmių kitai šaliai. Taigi, tarkime nuomos atveju, prašoma nuomos mokesčio nuolaida ar kitoks nuomininko padėties palengvinimas neturi sukelti neproporcingų sunkumų nuomotojui. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Taigi, net ir derantis dėl nuomos mokesčio sumažinimo šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina paisyti abiejų šalių – tiek nuomotojo, tiek ir nuomininko – interesų.
