Greičiausiai viena iš veiksmingiausių priemonių, leidžiančių darbdaviui pritraukti kvalifikuotų darbuotojų bei užsitikrinti jų lojalumą – tai galimybė dalyvauti darbdavio ar grupės įmonės siūlomame finansinio skatinimo akcijomis plane. Tokio plano esmė – darbuotojui suteikiama teisė ateityje neatlygintinai arba už lengvatinę kainą įgyti įmonės akcijų, jeigu bus įvykdytos tam tikros skatinimo plane numatytos sąlygos (pvz. darbuotojui išdirbus įmonėje nustatytą laikotarpį nuo tokios teisės suteikimo arba įmonei pasiekus akcijų plane nustatytus finansinius rodiklius). Taip sudaromas vadinamasis pasirinkimo sandoris (opcionas).
Nuo 2016 m. tokia darbuotojų nauda (pajamos natūra), iš savo darbdavio įgijus bendrovės akcijų neatlygintinai arba už lengvatinę kainą, nėra apmokestinama valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, jei teisė į akcijas suteikiama (t. y. akcijų nuosavybė darbuotojui pereina) ne anksčiau kaip po 3 metų nuo pasirinkimo sandorio sudarymo.
Tačiau, jeigu akcijos gaunamos iš su darbdaviu susijusio asmens (pvz. grupės įmonės), o darbdavys nekompensuoja šiai grupės įmonei su pasirinkimo sandorio įgyvendinimu susijusių išlaidų, VSD bei PSD įmokų lengvata būtų taikoma nepaisantį 3 metų sąlygos.
Nuo šių metų vasario 1 d. įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPM įstatymas) pakeitimams (17 str. 1d. 58 p.), buvo įvesta ir gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri naudinga įmonės akcijų planuojantiems gauti darbuotojams. Pakeitimai reiškia, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama nauda, gauta įsigijus iš darbdavio akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įgyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo. Pažymėtina, kad ši GPM lengvata taikoma pajamoms pagal pasirinkimo sandorius, kurie sudaryti nuo 2020 m. vasario 1 d. Taigi realiai pagal pasirinkimo sandorius gauta nauda bus priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms tik tokiu atveju, jei šios pajamos bus gautos ne anksčiau kaip po 2023 m. vasario 1 d.
Kokie sandoriai laikomi pasirinkimo sandoriais, GPM įstatyme nėra atskleista. Taip pat dar nėra ir GPM įstatymo komentaro, kuriame Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) būtų pateikusi savo oficialią su Finansų ministerija suderintą nuomonę dėl pasirinkimo sandorių traktavimo, kurių rinkoje tikrai yra daugiau nei tradiciniai opcionai. Tačiau, diskutuojant su VMI šiuo klausimu, galima susidaryti nuomonę, jog VMI būtų linkusi pasirinkimo sandoriams priskirti ne tik opcionus, bet ir kitus savo turiniu ir esme panašius į pasirinkimo sandorius (pvz. angl. Employee Stock Purchase Plan), jeigu yra tenkinamos esminės sąlygos: visų pirma, kai darbuotojo ir darbdavio susitarimas atitinka pasirinkimo sandorio esmę (t. y. suteikiama teisė, bet ne įsipareigojimas įsigyti akcijas už sutartą kainą), ir antra - darbuotojas neatlygintinai arba lengvatine kaina iš darbdavio (ar su juo susijusio asmens) akcijas įsigyja ne anksčiau kaip po 3 metų.
Darbuotojo gauta nauda pinigais ar natūra priskiriama apmokestinamoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms keliais atvejais: jeigu pasirinkimo sandoris yra įgyvendinamas suteikiant darbuotojui galimybę gauti piniginę išmoką; jeigu iki nuosavybės teisės į akcijas perėjimo darbuotojui darbdavys jam moka dividendus ar jų ekvivalentą; taip pat kitais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio (ar su juo susijusio asmens) susitarimas neatitinka aukščiau paminėtų lengvatos taikymo sąlygų.
Taigi, nuo šių metų vasario 1 d. turime naują priemonę, skatinančią darbuotojus išlikti lojalus savo darbdaviams. Ji darbuotojui kaip ir nieko nekainuoja, tačiau nereiktų pamiršti, kad mokestinių pasekmių visiškai išvengti nepavyks – prievolė mokėti bei deklaruoti GPM atsirastų, kai darbuotojas pasirinkimo sandorio (ar kito savo turiniu ir esme tapataus sandorio) įgyvendinimo metu įgytas akcijas vėliau parduotų. Tokios pajamos turėtų būti apsimokestinamos GPM kaip vertybinių popierių pardavimo pajamos, tačiau nekiltų pareiga nuo šių pajamų mokėti VSD bei PSD įmokų.