Kol Lietuvoje trypčiojama vietoje nerandant sutarimo, Estijoje diegiami išmanūs kovos su mokesčių vengimu sprendimai, kurie ne tik padeda didinti biudžeto surinkimą, bet ir mažina biurokratinę naštą verslui. Apie visą tai – toliau straipsnyje.

Kovai su „gyvulių ūkiu“ siūlomi butaforiniai sprendimai

Prieš daugiau nei savaitę Kaune vykusioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ G. Nausėda iškilmingai paskelbė, jog padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams, ir dabar atėjo metas pasukti gerovės ekonomikos link. Tačiau prezidentas, būdamas ekonomistu, supranta, jog gerovės valstybės Lietuvoje nesukursi nepadidinęs šalies biudžeto, kuris šiuo metu yra tarp trijų-keturių mažiausių ES. Prezidento pasirinkta priemonė didinti biudžetą – naikinti taip vadinamą „gyvulių ūkį“, t. y. šimtus mokestinių lengvatų, kuriomis verslas ir gyventojai sėkmingai naudojasi „optimizuodami“ savo mokesčius.

Dar 2013 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė tikrąjį „gyvulių ūkio“ mastą Lietuvoje – per 215 mokestinių lengvatų „lygesniems už lygius“. Daugiausia lengvatų, net 49, yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Čia reglamentuota individuali veikla ir darbas su verslo liudijimais, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų, individualių įmonių savininkų ir kitų mikro įmonių narių pajamų apmokestinimas, taip pat dividendai, tantjemos ir kita.

Palyginimui, pagal darbo sutartį dirbantys asmenys apie 40 proc. savo atlyginimo sumoka mokesčiams ir socialiniam draudimui (neatsižvelgiant į NPD), tuo tarpu užsiimantys individualia veikla – apie 22,6 proc.- 32,6 proc. Be to individualia veikla užsiimantys asmenys net 30 proc. savo apyvartos gali „nurašyti“ kaip išlaidas (priskirti prie leidžiamų atskaitymų) be jokių papildomų šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu dar labiau susimažinti mokamus mokesčius. Dėl šių mokestinių išlygų savarankiškai dirbantys asmenys sumoka 120 mln. eurų mažiau „Sodros“ įmokų negu gauna išmokų. Darbo užmokesčio ir individualios veiklos apmokestinimo palyginimas pateikiamas lentelėje žemiau.

Lentelė 1. Darbo užmokesčio, individualios veiklos pagal pažymą ir mažosios bendrijos vadovo pajamų apmokestinimo palyginimas

Duomenys


Tad nestebina, jog Vyriausybė ir prezidentas kovą su „gyvulių ūkiu“ pradėjo nuo savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo. Sveikintinas Vyriausybės sprendimas naikinti verslo liudijimus statybos apdailos darbams, autoservisų ir auklių paslaugoms. Ateityje vertėtų svarstyti apie visišką verslo liudijimų panaikinimą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką asmenys gali išsiimti nuo 1 Eur kainuojantį verslo liudijimą (šį tarifą nustato kiekviena savivaldybė individualiai) ir uždirbti iki 45 tūkst. Eur metinių pajamų. Dažnu atveju verslo liudijimai tėra įteisintas šešėlis.

Dėmesio vertas prezidento pasiūlymas nuo 15 proc. iki 20 proc. didinti dividendų, tantjemų ir panašių ne darbo pajamų apmokestinimą. Tačiau pastarasis pasiūlymas buvo sukritikuotas ekspertų ir lobistų, ir galiausiai nepatvirtintas Seime.

2019 m. rudenį prezidentas taip pat pasiūlė padidinti pajamų mokestį (GPM) nuo 15 proc. iki 20 proc. pajamoms iš individualios veiklos, viršijančioms 35 tūkst. Eur metams. Vyriausybė, antrindama prezidentui, pasiūlė suvienodinti darbo santykių ir individualios veiklos SODROS įmokų (PSD ir VSD) lubas, padidinant jas nuo 43 VDU iki 60 VDU savarankiškai dirbantiems asmenims. Dėl šių pasiūlymų visuomenėje užvirė karštos diskusijos.

Tačiau šie prezidento ir Vyriausybės siūlymai tebuvo kosmetiniai – jie būtų palietę apie 3000 gyventojų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tik apie 2 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų gauna daugiau nei 35 tūkst. Eur metinių pajamų (žr. grafiką žemiau). Likę 98 proc. individualia veikla užsiimančių asmenų arba neuždirba pakankamai pajamų, jog juos paliestų prezidento ir Vyriausybės siūlyti pakeitimai, arba jie slepia savo pajamas. O kad ir kiek keltume mokesčių tarifus – daugiau mokesčių iš šešėlyje esančių pajamų nesurinksime.

Grafikas 1. Individualios veiklos pagal pažymą metinių pajamų (pelno) intervalai (2018 m., VMI duomenimis).

Duomenys


Kol Seime, Prezidentūroje ir Vyriausybėje buvo ginčijamasi dėl šių butaforinių priemonių, tikrosios „gyvulių ūkio“ apraiškos liko nepastebėtos. Kalbant apie GPM ir SODROS įmokas, daugiausiai biudžeto pajamų yra netenkama dėl lengvatinio GPM ir SODROS mikro įmonių (mažųjų bendrijų, individualių įmonių, ir kt.) apmokestinimo bei savarankiškai dirbančių asmenų pajamų slėpimo.

Palengvinus mažųjų bendrijų (toliau – MB) apmokestinimo sąlygas, jų skaičius kasmet dvigubėja (VMI duomenimis, 2017 m. veikė apie 10 000 MB, tuo tarpu 2020 m. – jau apie 20 000 MB). Nenuostabu, nes dauguma individualia veikla užsiimančių asmenų atsidaro MB ir tokiu būdu mokėtinus mokesčius susimažina nuo ~32,6 proc. nuo pajamų iki ~15 proc. (žr. lentelę 1). Puikus mokesčių „optimizavimo“ pavyzdys.

Galiausiai, tarp individualia veikla užsiimančių ar verslo liudijimus turinčių asmenų nemaža dalis pajamų lieka nedeklaruota. Pajamas nuslėpti yra itin paprasta, kadangi dauguma atsiskaitymų yra atliekama grynaisiais pinigais. Be to dažnu atveju pajamos lieka „nuslėptos“ vien dėl nežinojimo. 2018 m. VMI užsakymu atliktos apklausos duomenimis, apie 40 proc. savarankiškai dirbančių asmenų pripažino, jog jiems trūksta žinių teisingai vesti apskaitą ar susimokėti mokesčius. Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat pripažįsta, jog dalies mokesčių nesusimoka dėl didelės administracinės naštos – laikas, kurį atima sudėtinga apskaitai ar pajamų deklaravimas, verslui pernelyg brangiai kainuoja. Kurk Lietuvai projekto metu atlikto tyrimo duomenimis, individualios veiklos pažymą turinti kirpėja, norinti sąžiningai vesti apskaitą ir susimokėti mokesčius, per metus tam turėtų skirti vidutiniškai apie 70-100 darbo valandų.

Išmanūs sprendimai, dėl kurių laimi visi

Kol Lietuvos politikai trypčioja vietoje negalėdami sutarti dėl mokesčių tarifų dydžio, estai sėkmingai didina biudžeto surinkimą pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir mažindami administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Išmaniaisiais sprendimais lieka patenkinti visi – tiek mokesčių mokėtojai, tiek ir daugiau pinigų į biudžetą surenkantys politikai.

Nuo 2019 m. Estijoje verslauti norinčiam asmeniui nebebūtina išsiimti jokių pažymų ar leidimų, jam užtenka atsidaryti specialią „entreprenerio“ (verslo) sąskaitą banke ir toliau jis gali nebesirūpinti pajamų deklaravimu, apskaita ar mokėtinais mokesčiais. Visi pastarieji procesai yra automatizuoti: mokesčiai yra nuskaičiuojami automatiškai esamuoju laiku nuo gaunamų įplaukų į „entreprenerio“ sąskaitą, o sąskaitas-faktūras ir kvitus atstoja bankinio pavedimo išrašai.

Šiuo išmaniu sprendimu yra patenkinti visi. Mokesčių mokėtojai sutaupo savo brangų laiką ir gerina savo kredito istoriją banke (turint šią sąskaitą paskolą asmeninėms reikmėms ar verslui gauti tampa žymiai paprasčiau). Bankai gali pasiūlyti savo paslaugas naujam rinkos segmentui – „entreprenerio“ sąskaita jiems leidžia pritraukti ir identifikuoti pradedančiuosius verslininkus. Mokesčių administratoriai esamuoju laiku gauna didesnes įplaukas į biudžetą. Be to mažėja mokesčių mokėtojų priežiūros ir kontrolės kaštai: automatizavus mokesčių surinkimo procesus mokesčių inspekcijai reikia mažiau žmogiškųjų išteklių.

Pažymėtina, jog „entreprenerio“ bankinės sąskaitos IT sprendimas beveik nieko nekainavo mokesčių mokėtojams. Jį diegiant pasinaudota jau egzistuojančiomis integracijomis tarp bankų ir Estijos Mokesčių ir muitų valdybos sistemų.

Preliminariais skaičiavimais, jeigu įdiegtume šį sprendimą Lietuvoje, savarankiškai dirbantiems asmenims tai leistų sutaupyti apie 1 mln. – 6 mln. darbo valandų kasmet arba 7 mln. – 42 mln. Eur metinių pajamų. Paprastesnė apskaita skatintų gyventojus savanoriškai susimokėti mokesčius. Be to, pasinaudojus šiuo sprendimu, lengvai užkirstume kelią dalies pajamų slėpimui. Džiugina tai, jog Lietuva yra beveik pasirengusi įdiegti šį išmanų sprendimą. Reikalinga teisinė bazė ir integracijos tarp VMI ir bankų sistemų iš esmės egzistuoja. Tetrūksta politinės valios.

Apibendrinant, norint veiksmingai kovoti su „gyvulių ūkiu“, užtenka laužyti politines ietis dėl „kosmetinių“ priemonių. Iš vienos pusės, reikia aiškiai identifikuoti esminius „gyvulių ūkio“ naudos gavėjų, o iš kitos pusės - ruošti pamatus išmaniai visuomenei. Estai jau raško išmanios visuomenės vaisius, o mes?