Yra toks gražus lietuvių kalbos žodis – saviveiklininkas. Jis vaizdžiai nupiešia tautinių šokių būrelyje šokantį entuziastą ar iš molio nepakartojamus ąsočius lipdantį mėgėją. Laisvu nuo darbo metu, nes tai yra jo hobis, nekeliantis rūpesčių ar grėsmės aplinkiniams. Na šoka ar lipdo savo malonumui – tuo ir džiaugiamės.

Bet saulės elektrinė nėra saviveiklai skirtas objektas; tai yra kompleksinis energetikos įrenginys, gaminantis elektrą ir atitinkamai reikalaujantis tiek kvalifikuoto instaliavimo, tiek ir vėlesnės jo priežiūros.

Šiandien pagal ES reikalavimus, norint instaliuoti net ir patį paprasčiausią elektros tinklo įrenginį (pvz.: elektros jungiklį ar skaitiklį), būtina turėti atitinkamus darbo su elektra sertifikatus ir leidimus. Bet kurioje tokio įrenginio instrukcijoje perskaitysite – draudžiama pačiam instaliuoti, o jei tai vis tiek darysite – nebegalios garantija bet kokiam gedimui, kuris atsiras netinkamai instaliavus įrenginį.

Apie pavojų gyvybei dirbant su elektros tinklo prietaisais čia nekalbėsime, tai akivaizdu – nekišk nagų prie rozetės, jei nežinai ką darai. Anksčiau ar vėliau nutrenks.

Šiandien pagal galiojančius LR įstatymus, bet kokio dydžio saulės elektrinę instaliuojanti įmonė ar asmuo privalo turėti atestatą elektros įrenginių įrengimui bei elektros įrenginių eksploatavimui, tad net ir bet kuris elektrikas elektrinės priduoti į tinklą negali. Tuo tarpu saviveiklininkai bando laimę, statosi elektrinę ir kviečia pažįstamus elektrikus, kurie gali „padėti parašą“, priduoti elektrinę į tinklą. Tai legalu? Ne.

Iš pirmo žvilgsnio saulės elektrinė nėra labai sudėtingas inžinerinis objektas. Pagrindinės sudedamosios dalys – saulės moduliai, juos jungiantys kabeliai, optimizatoriai, modulių tvirtinimo detalės ir įtampos keitiklis (pasaulyje dar vadinamas inverteriu). Būtent jis prijungia į vieną grandinę sujungtus saulės modulius su elektros tinklu, keičia saulės sugeneruotą nuolatinę įtampą į kintamą ir atlieka pačios elektrinės valdymo funkcijas.

Nesigilinant toliau į elektrinės pajungimo į tinklą detales, grįžkime prie atrodytų viliojančio pasiūlymo – nusipirkai visus saulės elektrinės komponentus ir pirmyn, statykis. Juk ne mulkis esi, rankas, galvą turi, ar nesugebėsi?

Kaip sako mūsų saulės rinkos šarlatanai, „juk ir IKEA reklamuoja, kad moduliais prekiauja ir žmonėms siūlo kaip kokią knygų lentyną susirinkti saulės elektrinę“. Deja, deja, IKEA nekvaili, parduodami saulės elektrinę Olandijos rinkoje, jie atsakingai teikia visą instaliavimo paslaugą ir suteikia savo parduodamoms elektrinėms net iki 25 m. garantiją.

Taigi, grįžkime į nagingų saviveiklininkų Lietuvą. Ar tikrai nesugebėsi pats įsirengti saulės elektrinės? Forumuose netgi gali rasti, kad „konteineriais iš Kinijos plukdosi saulės modulius“ ir paskui vietoje ieško nagingų elektrikų.

Taip, gal ir instaliuosi pats elektrinę. Ir gal net gyvas liksi. Teoriškai ir automobilį iš susipirktų atskirų detalių susirinkti gali. Gal net ir važiuos kurį laiką. Bet kas tokiu atveju bus atsakingas už pilnavertį įrenginio veikimą 10, 20, ar visus 30 m.? Kas atsakingas bus įvykus trumpam sujungimui arba gaisrui? O jei po mėnesio pradės „varvėti stogas“, elektrinė veiks tik daliniu pajėgumu arba dėl nesandarių kabelių sujungimo ji veiks su pertrūkiais? Atsakymas vienas – tikrai ne saulės elektrinės komponentus pardavusi bendrovė. Atsakingas būsi tik pats – elektrinę instaliavęs saviveiklininkas.

Ir nors pats saulės elektrinės veikimo principas atrodo nesudėtingas, būtina žinoti jos projektavimo kriterijus, tvirtinimo ant stogo reikalavimus ir niuansus, efektyviausio modulių pozicionavimo ant stogo reikalavimus. Dienos pabaigoje saviveiklininkas bus priverstas paskaičiuoti – ar sumokėti tūkstančiu eurų brangiau, bet turėti 20 metų patikimai veikiančią saulės elektrinę, ar pataupyti ir po pusės ar metų pradėti svarstyti kviestis profesionalius instaliuotojus, kad jie „viską sutvarkytų“. O sutvarkius pamatyti, kad pirkai pigų kinišką šlamštą, už kurį garantijų tau niekas kaip ir nedavė...

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)