Tad nuo šiol besiginčijančios šalys, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų itin atidžiai vertinti savo prašymo pagrįstumą, nes vėliau tai gali turėti finansiškai skaudžių pasekmių, net ir laimėję pagrindinę bylą.

Pažymėtina, kad nuostoliams atlyginti būtina nustatyti 3 civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryši tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip (i) įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas arba (ii) veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas arba (iii) bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas.

Teismų praktikoje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimas pripažįstamas bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, jei dėl šių priemonių atsirado žala ir laikinųjų apsaugos priemonių prašytojas (dažniausiai ieškovas) bylą pralaimėjo teismui ieškinį atmetus.

Analogiškas sprendimas gali būti priimamas ir neišnagrinėjus bylos iš esmės, tačiau tik nustačius, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą.

Kritiškai vertintina, kad Lietuvos aukščiausias teismas, plėtodamas nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, nevertino visos bylos konteksto, o apsiribojo tik laikinųjų apsaugos priemonių prašymo pagrįstumo vertinimu.

Suformuota praktika reiškia, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, prašymas jas taikyti gali būti pripažintas kaip teisiškai nepagrįstas. Būtent tokio prašymo teikimą teismas vertino kaip neteisėtą veiksmą.

Visumos aplinkybių nevertinimas šios bylos kontekste vertintinas labai skeptiškai. Vadovaujantis šiuo precedentu, gali susiklostyti paradoksali padėtis – net laimėjęs bylą ieškovas turėtų atlyginti atsakovo nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – dažna praktika komercinėse bylose. Juk būtent laikinosios apsaugos priemonės yra viena iš procesinių priemonių, padedanti efektyviai ginti savo pažeistas teises, jomis ne tik siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir užkirsti kelią tokio sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Tačiau visa rizika, susijusi su galimu nuostolių atlyginimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka jų prašytojui. Nors sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priima teismas, jei vėliau jos yra panaikinamos dėl to, jog prašymas buvo nepagrįstas, atsakomybė, (o tai reiškia, nuostolių atlyginimas) tenka asmeniui, kuris prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti.