Darbo užmokestis
Nuo 2020 m. sausio 1 d. didėja minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) ir minimalusis valandinis atlygis (toliau – MVA) už nekvalifikuotą darbą t.y. MMA siekia 607 EUR (neatskaičius mokesčių), o MVA – 3,72 EUR (neatskaičius mokesčių). Tad reiktų nepamiršti atlikti pakeitimus darbo sutartyse tuo atveju, jei MMA ar MVA nustatyti konkrečiu skaičiumi. Dar kartą primintina, kad minimalusis atlygis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, tad svarbu įsivertinti ir esamas pareigybes, joms tenkančias funkcijas bei jų aprašymus.
Komandiravimas
Šiais metais jau atlikta ir planuojama atlikti nemažai pakeitimų susijusių su komandiravimu, kuomet darbuotojas darbo funkcijas yra siunčiamas atlikti į kitą nei nuolatinė jo darbo vieta, vietą.
Viena 2020 m. su komandiravimu susijusių naujovių yra ta, kad komandiruojamiems darbuotojams turėtų būti mokamas didesnis darbo užmokestis, tuomet dienpinigiai bus neapmokestinami. Kaip tai veikia? Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos visi darbuotojams mokami dienpinigiai bus neapmokestinami tik tuomet, jei darbuotojo darbo užmokestis bus ne mažesnis nei minimalusis mėnesinis atlyginimas, padaugintas iš koeficiento 1,65 (2019 m. pabaigoje šis koeficientas buvo padidintas, anksčiau buvo 1,3). Kodėl apmokestinimo pakeitimai yra aktualūs? Darbdaviams apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną buvo ir yra galimybė atskaityti su darbuotojo komandiruote susijusias išlaidas, įskaitant ir dienpinigius. Iki šiol jokių ribojimų šioje srityje nebuvo.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (toliau – Nutarimas) patvirtintose Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65.
Taigi, apskaičiuojant pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruotės į užsienį dienpinigius, darbuotojui nustatytas darbo užmokestis (valandinis tarifinis atlygis) turės būti lyginamas su dydžiais — MMA(607 Eur) x iš koeficiento 1,65 (iki pakeitimo galioja MMA(555Eur) x iš koeficiento 1,3) arba MVA(3,72Eur) x iš koeficiento 1,65 (iki pakeitimo – MVA(3,39Eur) x iš koeficiento 1,3).
Taigi, nuo 2020 m. sausio 1 d. pajamų mokesčiu neapmokestinama: a) visa, Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu:
- darbuotojo darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 1001,55 Eur (iki pakeitimo – 721,15 Eur); arba b) darbuotojui taikomas valandinis tarifinis atlygis yra lygus arba didesnis už 6,138 Eur (iki pakeitimo – 4,407).
Tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis arba valandinis tarifinis atlygis yra mažesnis už aukščiau nurodytus dydžius, pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių suma yra ribojama. Tokiu atveju pajamų mokesčiu neapmokestinami Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio.
Taip pat 2020 m. mus pasieks pakeitimai, susiję su komandiruotėmis bei dienpinigių apmokėjimu, kurie kol kas dar nėra iki galo priimti, bet bus aiškūs per pirmąjį šių metų pusmetį, kadangi kaip ir kitos ES valstybės narės, privalome įgyvendinti direktyvą 2018/957 (toliau – Naujoji direktyva) priimtą 2018 m. birželio 28 d. Šia, Direktyva 2018/957, iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71 EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.
Naujoji direktyva atneša nemažai pokyčių verslams, pvz. tokių, kaip: dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi tik tuo atveju, kai jie yra aiškiai atskirti nuo kitų faktinių komandiruotės išlaidų, skirtų nakvynei, maitinimui, arba ilgalaikių komandiruočių atveju (12 ar 18 mėnesių) užtikrinamas priimančios šalies teisės aktų normų taikymas, išskyrus tam tikras išimtis (pvz. dėl darbo sutarties nutraukimo), kt. Kadangi direktyvos įgyvendinimo terminas dar nėra pasibaigęs, per pirmąjį pusmetį turėtų paaiškėti konkretūs teisės aktų pakeitimai, kuriuos teks adaptuoti savo versle.
Apie komandiravimo pakeitimus (labiausiai liečiančius tuos verslus, kurie nuolat komandiruoja darbuotojus) nemažai buvo kalbama jau nuo 2019 m. pavasario. Būtent tada Europos Parlamente buvo priimtas Mobilumo paketas (su pagrindiniais būsimo Mobilumo paketo pakeitimais galite susipažinti čia.). Kadangi Mobilumo paketo naujovės iki galo nėra priimtos ir aiškios, labiau šioje apžvalgoje nesiplėsime, juolab, kad tikėtinas jų įgyvendinimas numatomas ne anksčiau kaip 2021 m. Tačiau paties Mobilumo paketo priėmimo bei pakeitimų eigų reiktų sekti ir pakeitimams po truputį ruoštis
Taigi, įmonėms, kuriose didžioji dalis darbuotojų yra dažnai ar nuolat komandiruojami darbo funkcijų atlikti kitoje, nei nuolatinė jų darbo vieta, vietoje, 2020 – ieji atneša, kaip niekada daug reikšmingų pakeitimų, kurių reiktų nepamiršti sekti bei įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimai
Nors DK pakeistas ne taip ir seniai (2017 m. liepos 1 d.) šiokių tokių jo pakeitimų buvo dar 2019 m., jų turime ir 2020 m., tad žemiau pateikiame pagrindinius:
1) Dar 2019 m. priimtas DK 25 straipsnio pakeitimas, kurio 6 dalyje numatyta, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Tad visiems darbdaviams aktualu nepamiršti darbo užmokesčio dydžio numatyti skelbimuose ir prieš skelbiant pasitikrinti, kad nurodyti dydžiai neprieštarauja darbdavio patvirtintai ir bendrovėje galiojančiai darbo apmokėjimo sistemai. Primename, kad darbo apmokėjimo sistemos privalomos pasirengti, patvirtinti bei su ja supažindinti darbuotojus, visiems darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius bendrovėje yra daugiau kaip 20;
2) Pratęstas terminas tėvystės atostogoms išnaudoti. Iki 2020 m. sausio 1 d. trisdešimtiems kalendorinių dienų tėvystės atostogomis darbuotojai galėjo pasinaudoti per pirmuosius 3 ar tam tikrai atvejais 6 mėnesius nuo vaiko gimimo. Dabar DK 133 straipsnis numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Šios nuostatos taip pat taikomos iki DK įsigaliojimo (2020-01-01) gimusių vaikų tėvams, jeigu po DK įsigaliojimo dienos nėra praėjęs vienų metų terminas nuo vaiko gimimo dienos ir tėvai nebuvo pasinaudoję po vaiko gimimo suteikiamomis trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogomis.
3) Pakeitimai atleidžiant darbuotojus dėl darbdavio nemokumo (DK 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimai). Iš esmės šiais pakeitimais paprastinama darbuotojų atleidimo, darbdaviui tapus nemokiam tvarka, pvz.: prieš atleidžiant darbuotojų grupę nebėra reikalingas konsultacijų su darbuotojų atstovais pravedimas, numatytos naujovės teikiant darbuotojams įspėjimus apie būsimus atleidimus (kai negalima įteikti darbo vietoje, įspėjimas siunčiamas registruotu paštu ir laikomas įteiktu praėjus penkioms darbo dienoms nuo išsiuntimo). Šiais ir kitais pakeitimas siekiama efektyvinti ir greitinti darbuotojų atleidimo iš darbo procedūras, darbdaviui tapus nemokiam.
4) Numatyta papildoma šventinė diena – lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šventinėms dienoms yra aktualu, tai, kad prieš jas darbo laikas trumpinamas viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Taip pat aktualus apmokėjimas – už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis, kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną mokamas, ne mažesnis kaip du su puse karto didesnis darbuotojo darbo užmokestis. Jei švenčių dienos laiktarpiu darbuotojas yra komandiruotas, svarbu nepamiršti, kad tokiu atveju darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
5) Kasmetinės atostogos. Norma nėra nauja, tačiau reiktų nepamiršti, kad darbuotojai, norintys išnaudoti sukauptas kasmetines atostogas daugiau kaip už trejus metus, turėtų tą padaryti iki 2020 m. liepos 1 d., nes nuo šios datos, įsigalioja DK 127 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti ribojimai. Svarbu prisiminti, kad šia teise - pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo santykių nutraukimo metu) - darbuotojas praranda praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Taigi, pakeitimų darbo santykių reguliavimo srityje yra nemažai, šiais metais jų numatoma ir daugiau, tad nepamirškime jų sekti bei laiku įgyvendinti.
