Parama – trečdalis elektrinės vertės

Ne paslaptis, kad vienas didžiausių stabdžių gyventojams, galvojantiems apie ilgalaikę perspektyvą ir norintiems gyventi „žaliau“, yra saulės elektrinės įrengimo išlaidos, kurios atsiperka tik per kelis ar keliolika metų. Tačiau įvertinus pingančius saulės modulius, brangstančią elektrą ir augančius ES paramos mastus, vienkartinių išlaidų faktorius tampa vis mažiau baugus.

Skaičiuojama, kad ant šlaitinio stogo įrengta 5 kW saulės elektrinė vidutiniškai kainuoja apie 5 000–6 000 Eur (su PVM). Galima sakyti, kad 1 kilovato elektrinės kaina siekia apie 1 000 Eur (su PVM).

Tačiau šią kainą galima beveik trečdaliu sumažinti gavus ES paramą saulės elektrinių įrengimui. Jau nuo sausio 2 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra kviečia gyventojus teikti paraiškas tokiai paramai gauti.

ES lėšomis planuojama kompensuoti 324 Eur už 1 kW nuo elektrinės galios. Pavyzdžiui, perkant 5 kW elektrinę už 5 500 Eur (su PVM), galima gauti net 1620 Eur kompensaciją. Tuomet saulės elektrinė iš viso atsieitų 3 880 Eur (su PVM).

Atsipirkimo periodas – 6-7 metai

Skaičiuojama, kad saulės elektrinės vidutiniškai atsiperka per 10-11 metų. Pasinaudojus ES parama, elektrinės atsiperka kur kas greičiau – per 7-8 metus.

Naujos elektros kainos, kurios sieks 0,149 Eur/kWh (su PVM) ir ESO saugojimo kaina 0,052 Eur/kWh (su PVM), turėtų paspartinti atsipirkimą dar keleriais metais iki 6-7 metų.

Tad brangstanti elektros kaina, viena vertus, neišvengiamai didins namų ūkių išlaidas būtinosioms reikmėms, kita vertus, paskatins didesnę gyventojų dalį rinktis nuosavos elektros gamybos sprendimus.

Saulės moduliai pinga

Saulės elektrinių patrauklumą didina ir masto ekonomija – dėl visame pasaulyje augančios paklausos kasmet fiksuojamas saulės modulių kainų smukimas.

Šiuo metu rinkoje egzistuoja dvi populiariausios technologijos – monokristaliniai ir polikristaliniai moduliai. Iš vieno kristalo masyvo sudaryti monokristaliniai moduliai yra brangesni, tačiau efektyvesni. Juos dažniau renkasi nuosavų namų gyventojai, norintys maksimaliai išnaudoti turimą plotą. Didesniuose objektuose populiaresni polikristaliniai moduliai.

Renkantis tinkamiausią saulės modulį, visų pirma, reiktų atkreipti dėmesį, ar įrenginio gamintojas yra patikimas. Tai nesunkiai galima nuspręsti patikrinus verslo ir finansinių naujienų agentūrų kasmet sudaromose geriausių gamintojų sąrašuose, pavyzdžiui, „Bloomberg“.

Taip pat kiekvienas saulės modulis turi savo garantijas. Dažniausiai 10-12 metų suteikiama techninė garantija saulės modulio surinkimo kokybei ir medžiagoms, pavyzdžiui, jungtims, laidams ar stiklui. 25-iems metams išduodama paties gaminio garantija užtikrina, kad per tiek laiko saulės modulio galingumas nenukris žemiau 85-80 proc., priklausomai nuo saulės modulių gamintojų.

Elektrinės veiklą galima stebėti internetu

Didelę dalį saulės elektrinės kainos sudaro ne tik pats saulės modulis, bet ir keitiklio bei stogo dangos tipas. Keitiklis yra esminė saulės elektrinės dalis, sujungianti saulės elektrinę su elektros tinklu. Dar kainą lemia ir tai, kokių papildomų medžiagų bei darbų gali prireikti montuojant saulės elektrinę ant stogo ar ant žemės.

Naujausios technologijos netgi leidžia prisijungti prie saulės elektrinės ir stebėti bei reguliuoti jos veikimą internetu, gauti įspėjimus apie nukrypimą nuo normalios veiklos. Kas 1-2 metus saulės modulius rekomenduojama valyti dėl ant jų susikaupusių kietųjų dalelių.

Lietuvoje 1 kW galingumo saulės elektrinė gali sugeneruoti vidutiniškai apie 1 000 kW energijos per metus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)