Augustas Klezys. Bankų pelno mokestis – kas toliau?

Bankų ir kitų finansinių įstaigų pelno, kuris siekia daugiau nei 2 mln. eurų, mokesčio padidinimas iki 20 proc. jau finišo tiesiojoje. Tokiam pasiūlymui jau pritarė Seimas, o Prezidentas viešoje erdvėje taip pat pasisakė už kredito įstaigų tam tikro dydžio pelno apmokestinimą. Šiuo metu bankams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Pirmas klausimas – kas iš verslo sektorių bus kitas? Antras klausimas – kaip Lietuvai pavyks pritraukti naujų investuotojų?

Iš pradžių buvo diskusijos apie bankų turto apmokestinimą, tačiau viskas kiek netikėtai pakrypo į bankų pelno apmokestinimą. Natūralu, kad rinkos dalyvius tokie sprendimai nustebino. Tačiau daug svarbiau paminėti, kad tokie sprendimai gali ne tik prieštarauti Konstitucijai, tačiau ir atbaidyti naujus investuotojus. Jų atėjimas ir dėl to padidėjusi konkurencija prisidėtų tiek gerinant bankinių paslaugų kokybę, tiek mažinant jų kainą.

Kaimyninėse šalyse pelno mokestis yra didesnis, tačiau jis nėra taikomas taip, kad dėl objektyviai nepaaiškinamų priežasčių vieni ūkio subjektai turi mokėti didesnį tarifą nei kiti. Taigi, šiuo atveju pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Vis tik daug jautriau, kad tokie sprendimai priimami skubotai ir nesitariant nei su to sektoriaus atstovais, nei su investuotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis. Ką tai reiškia užsienio investuotojams? Jie negali būti tikri, kad įsikūrus Lietuvoje nepasikeis situacija, nėra tikri dėl stabilumo.

Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kuris verslo sektorius gali būti kitas, kuriam bus įvesti papildomi mokesčiai. Seime buvo siūlymai didinti visų verslo sektorių pelno mokestį nuo 15 iki 20 proc., tačiau iki galo neaišku kodėl pasirinktos tik kredito įstaigos. Taip pat iki galo neaišku kodėl apmokestinamas pelnas nuo 2 mln. eurų.

Viešoje erdvėje buvo daug diskusijų, kad Lietuvos finansų sektoriuje yra per mažai žaidėjų, o didėjanti konkurencija galėtų atpiginti paslaugas bei pagerinti jų kokybę. Akivaizdu, kad naujas mokestis vis tiek kažkuriuo metu nuguls ant vartotojų pečių. Be to, sprendimai taikyti didesnius mokesčius, kaip tik ir gali sumažinti tikimybę, kad investuotojai iš finansinių paslaugų pasirinktų Lietuvą.

Lietuvos finansų sektorius nuosekliai auga ir pastaruoju metu yra tapęs patraukliu užsienio investicijoms, o prie to daug prisideda Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pavyzdžiui, priežiūros institucija daug veiksmų padarė skatindama į Lietuvą ateiti finansinių technologijų įmones. Vis tik skubotas ir konkrečius ūkio subjektus diskriminuojantis mokesčių didinimas turės neigiamų pasekmių, kurios išryškės tik ilgesnėje perspektyvoje. Norėtųsi tikėtis, kad trumpalaikių politinių taškų sąskaita nebus negriaunamas esamas įdirbis.