Išlaidas gali sumažinti iki 30 proc.

Lietuvoje pelno mokesčio lengvata filmų gamybai taikoma nuo 2014 metų. Ji neabejotinai pasiteisino ir paskatino šalyje kuriamos tiek nacionalinės, tiek užsienio produkcijos apimčių augimą.

Nuo 2014 metų pabaigos iki 2018 metų pabaigos šalyje investuota į 115 filmų gamybą. Investicijos skirtos 47 nacionaliniams, 31 užsienio gamintojų ir 37 bendros gamybos filmams. Per šį laikotarpį filmų kūrėjai pasinaudojo privačių Lietuvos investuotojų neatlygintinai suteiktomis lėšomis, kurios siekė daugiau nei 17 mln. eurų.

Galimybę gauti tokią paramą suteikė Lietuvoje taikoma mokestinės lengvatos kinui schema, pagal kurią Lietuvos filmo gamintojas gali sutaupyti iki 30 proc. filmo gamybos kaštų. Savo ruožtu į filmų gamybą pagal šią schemą investuojančios Lietuvoje veikiančios įmonės gali sumažinti savo mokamą pelno mokestį. Šis modelis paskatino tokias įmones kaip HBO ar „Netflix“ įgyvendinti projektus mūsų šalyje.

Parama – atitinkantiems kriterijus

Tiesa, į lengvatą gali pretenduoti ne visi kino projektai. Jie turi atitikti tam tikrus kriterijus.

Pasinaudoti mokestine lengvata gali Lietuvos filmų gamintojai, kuriantys nacionalinį, bendros gamybos arba pagal paslaugų sutartį užsienio kompanijai gaminamą filmą. Tai reiškia, kad minėtos didžiosios užsienio kino industrijos kompanijos norėdamos pasinaudoti lengvata turi dirbti išvien su vietos bendrovėmis.

Be to, paramą galima gauti tik tuomet, jei Lietuvoje patiriama ne mažiau kaip 80 proc. filmo gamybos išlaidų, o jų suma siekia mažiausiai 43 tūkst. eurų. Į tokią paramą gali pretenduoti vaidybinius filmus, televizijos dramas, o taip pat dokumentinius ir animacinius filmus kuriančios kompanijos.

Tam tikri kriterijai taikomi ir gaminamų filmų kultūriniam turiniui bei gamybai. Pavyzdžiui, filmo scenarijus ar pagrindinė tema turi būti paremti Lietuvos ar Europos kultūros, istorijos, religijos, mitologijos ar visuomenės gyvenimo įvykiais, taip pat jis turi atspindėti Lietuvai ar Europai svarbias vertybes kaip kultūrų įvairovė, solidarumas, teisingumas, mažumų ir bendrai žmogaus teisių gerbimas, tolerancija ir pagarba kultūros bei šeimos tradicijoms. Be to, tarp kitų filmo gamybai keliamų kriterijų – Lietuvoje filmo gamyba turi vykti bent tris dienas.

Kol kas lengvata filmų gamyba užsiimančioms įmonėms Lietuvoje numatyta iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, tačiau atsižvelgiant į teigiamą tokios paramos poveikį šalies kino pramonės augimui, norisi tikėtis, kad programa bus pratęsta. Paramą administruojantis Lietuvos kino centras taip pat neslepia optimizmo ir tikisi tolimesnio šalies kino industrijos augimo.

Kaimynai taip pat nesnaudžia

Nuo Lietuvos plėtodamos savo kino pramonę stengiasi neatsilikti ir Latvija bei Estija. Šioms šalims taip pat neblogai sekasi pritraukti užsienio investuotojus šioje srityje. Pavyzdžiui, Estijoje filmų kūrėjams skirta „Film Estonia“ paskata į šalį priviliojo „Warner Bros“ studiją, kuri šioje Baltijos valstybėje filmavo dalį naujausio Christopherio Nolano filmo „Tenet“.

Be „Film Estonia“ programos, kurios principai yra panašūs į Lietuvoje filmų gamintojams suteikiamų lengvatų, Estijoje taip pat veikia keletas regioninių fondų ir paramos schemų. Pavyzdžiui, Tartu, Viru ir „Estonian Islands“ fondai remia kino projektus, kurių išlaidos patiriamos šalies regionuose.

Latvijoje parama kino kūrėjams rūpinasi Nacionalinis kino centras. Pagal šios įstaigos administruojamą programą paramą gali gauti užsienio filmai, kurie iš dalies arba pilnai nufilmuojami Latvijoje, o paslaugas juos kuriančioms užsienio kompanijoms teikia Latvijoje registruoti subjektai.

Be to, į paramą gali pretenduoti tik tiek pilnametražiai filmai, kurių biudžetas ne mažesnis kaip 711,5 tūkst. eurų, o dokumentinių filmų atveju – 142,3 tūkst. eurų. Teikdamas paraišką paramai Latvijoje filmo gamintojas jau turi būti surinkęs ne mažiau kaip pusę projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų.

Atskirą paramos filmų industrijai programą vykdo ir Rygos miestas.

Visi šie paramos veiksmai lemia Baltijos šalių patrauklumą kino ir televizijos produkcijos gamybai.

Jei dar įvertinsime ir aukštą kino industrijai skirtų paslaugų lygį, mažesnes veiklos vykdymo išlaidas, palyginti nebrangią darbo jėgą – regiono patrauklumas garsioms kino studijoms tampa tikrai sunkiai paneigiamas. Dėl to ateityje kino ir televizijos ekranuose galime tikėtis išvysti dar daugiau žinomų scenaristų bei režisierių vizijų, kurios realizuotos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.