K. Navickas tokį sprendimą priėmė dėl to, kad prie projektų įgyvendinimo metu nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų prisijungė mažiau gyventojų negu buvo planuota. „Kauno vandenys“ buvusio aplinkos ministro sprendimą grąžinti dalį paramos į valstybės biudžetą užginčijo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „Kauno vandenų“ skundą tenkino.

Iš devyniolikos vandentvarkos įmonių, dviejų komunalinių paslaugų įmonių ir trijų savivaldybių iš viso nuspręsta išieškoti šiek tiek daugiau nei 16 mln. eurų paramos. Jei būtų reikėję šią paramą grąžinti, sąnaudos būtų įskaičiuotos į šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainas tiek gyventojams, tiek verslui.

Kyla klausimas – kodėl vandentvarkos įmonėms nutiesus tinklus, kuriems skirta parama, prie jų neprisijungė visi tokią galimybę turintys gyventojai? Atsakymas paprastas – parama nebuvo skirta tinklams tiesti gyventojų sklypuose, o teisės aktai tuo metu neįpareigojo gyventojų prisijungti prie tinklų, nors jie ir atvesti iki kiekvieno žmogaus turto ribos.

Vandentvarkos įmonės nekaltos dėl to, kad dalis gyventojų vengė ar nenorėjo prisijungti prie vandentiekio ar buitinių nuotekų tinklų. Aplinkos ministerija viešai skelbė, kad gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie ES paramos lėšomis įrengtų tinklų. Aplinkos ministerija nuo 2011-ųjų vangiai reagavo į nuolatinius vandentvarkos įmonių raginimus inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų vartotojų prisijungimą prie vandens ir nuotekų tinklų. Tik šių metų gegužės 2 d. žmonės įpareigoti prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, nutiestų iki jų turto ribos.

Panaikindamas absurdiškus K. Navicko sprendimus teismas užkirto kelią kilti šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainoms Kaune. Sąmoningi vartotojai, geranoriškai prisijungę prie centralizuotai tiekiamo šalto vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų, neturės mokėti už prijungimą tų asmenų, kurie vengia tai padaryti.

Tikėtina, kad teismas ir likusiose bylose dėl aplinkos ministro įsakymų laikysis tokios pačios praktikos ir apribos galimybę nepagrįstai didėti šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainoms ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose bei rajonuose.

Teismo sprendimas taip pat reikšmingas dėl to, kad formuoja naują standartą ES paramą administruojančioms valstybės institucijoms. Teismas pabrėžė, kad valstybės institucijos (šiuo atveju – Aplinkos projektų valdymo agentūra) geriau nei projektų vykdytojai supranta ar privalo suprasti, kad projekto vykdymą gali apsunkinti emigracija, artėjanti ekonomine krizė bei netobulas įstatyminis reguliavimu, neįpareigojantis gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

Tokiu būdu teismas iškėlė reikalavimus valstybės institucijoms, priimančioms administracinius sprendimus, laikytis gero administravimo principo. Tai reikšminga praktika ir kitiems ginčams tarp valstybės institucijų ir piliečių bei ūkio subjektų.