Valdančiųjų siūlomos formos yra įvairios – apmokestinti gyventojus, kurie nori pirkti automobilį, jaunas šeimas, kurios siekia nusipirkti būstą su paskola ar tiesiog visus, kurie perka mažmeninėse parduotuvėse. Paskutinis trukdis šiems mokesčiams yra tas, kad opozicija reikalauja ekspertinio vertinimo, kurį per trumpą laiką pateikti yra komplikuota. Taip pat, kai tokie vertinimai atsiras, bus realiai galima abejoti jų pagrįstumu, nes net dėstytojai noriai atsisako vertinti studentų paskutinės nakties darbus.
Visi šie mokesčiai yra siūlomi mainais į tai, kad bus padidinti vaikams mokami pinigai, gal didinami biudžetininkų atlyginimai ar net tuo pačiu išsaugomos lengvatos ūkininkams. Bet kyla klausimas, kokius efektus šie mokesčiai sukels ir kokios jų realios įvedimo priežastys.
Visų pirma galima pakalbėti apie efektus. Didinami vaiko pinigai, anot autorių, yra skirti vaikų skurdui mažinti, tačiau pasvarstykime ar tikrai? „Ant popieriaus“ atrodo viskas gražiai – nes pinigai bus išmokami šeimoms, o jos jas nukreips vaikų poreikiams tenkinti. Bet čia yra klaustukas. Realiai pinigus gauna tėvai, kurie papildo savo šeimos biudžetus ir vėliau visas savo lėšas, pagal sugebėjimus, leidžia maksimaliai efektyviai.
Valdančiųjų kurpiami mokesčiai tiesiai guls ant tų pačių šeimų pečių – potencialiai gali pabrangti paskolos, autoūkio išlaikymas ir, kas svarbiausia, visi kasdieniniai pirkiniai. Tai reiškia, kad šie mokesčiai ne tik suvalgys visus prieš rinkimus barstomus pinigus bet ir duos neigiamą efektą – šeimos turės mažiau pinigų tiems patiems vaikams.
Antras efektas, kuris nebus pasiektas, tai atskirties mažinimas – vaiko pinigus gauna visos vaikus auginančios šeimos, kurios taip pat paklius ir po naujais valstiečių ir koalicijos partnerių kuriamais mokesčiais, tačiau šie mokesčiai labiausiai kirs būtent skurdžiausioms šeimoms.
Dabartinis vadinamasis prekybos centrų mokestis yra ne kas kita, o alternatyvus pridėtinės vertės mokestis, kuris bus taikomas visiems didesniems mažmeninės prekybos atstovams. Potencialiai jis gali būti taikomas (galutinę versiją galėsima nagrinėti tik patvirtinus įstatymą) visam prekybos centruose parduodamam maistui, buitinėms prekėms ir net vaikų kanceliarinėms prekėms. Neturtingos šeimos šioms prekėms išleidžia didžiausią savo biudžeto dalį ir tai reiškia, kad valdantieji gudriai barsto rinkimų jauką, bet realiai neketina nieko duoti, o realiai atimti iš vargiausiai gyvenančių.
Galima visą efektą paskaičiuoti ir eurais. Tarkime jauna šeima su dviem vaikais gauna 1800 eurų pajamų per mėnesį po mokesčių. Turi 55 tūkst. eurų paskolą, už kurią moka po 300 eurų per mėnesį. Apmokestinus paskolas, labai tikėtina, kad palūkanos padidės 1 proc. punktu ir daugiau – per metus tokia šeima išleis 500 eurų daugiau palūkanų mokėjimui.
Tokia modelinė šeima tikrai išleis apie 1000 eurų arba 12000 eurų per metus įvairių prekių įsigijimui ir 1 proc. mokestis, tai išlaidas padidins dar 120 eurų per metus. Viso ji mokės 620 eurų papildomai per metus, nes valdantieji nori pakelti vaiko pinigus 10 eurų per mėnesį arba 120 eurų per metus, kas sudarys 240 eurų už du turimus vaikus. Jei šeima turi vieną vaiką, tada skaičiavimas tampa dar įdomesnis.
Iš paradoksalių prekybos apmokestinimų atvejų galima paminėti tokius, kad pagal esamas formuluotes ketinama apmokestinti picas ir dešrainius degalinėse, kibirus ir santechnikos prekes ir daug visų kitų, nors viešieji ryšiai fokusuojami tik ties „blogais stambiais maisto prekybos centrais“. Netgi jei vaikui norėsite nupirkti barbarizmo žodžiu „chamiakas“ vadinamą žiurkėną, taip pat turėsite valdžiai atiduoti papildomą procentą, nes populiariausios gyvūnais prekiaujančios parduotuvės taip pat potencialiai papuola po „prekybos centrų“ mokesčiu.
Grįžtant prie tokių mokestinių tikslų, būtų naivu tikėtis, kad mokesčio siūlytojai Tomas Tomilinas, Zbignevas Jedinskis ir kiti nesugeba suvokti pasiūlymo efekto arba tektų nusivilti jų gebėjimais paskaičiuoti bent du žingsnius į priekį. Greičiausiai keliami tikslai yra du. Vienas – lengvai suvokiamas – grubiuoju būdu audrinti savo elektoratą, kuris realiai negali atlikti pasekmių įvertinimo ir maksimizuoti sau naudą arba būti išrinktais dar vienai kadencijai. Tačiau antroji tokių siūlymų priežastis galėtų būti šiek tiek paslėpta – tai žabangų spendimas sekantiems valdantiesiems.
Paskolų apmokestinimas ir ypatingai alternatyvus PVM apmokestinant praktiškai daugumą prekių (įskaitant žiurkėnus) nėra suderintas su Europos komisija ir gali prieštarauti ne tik Europos teisei bet ir potencialiai Konstitucijai. Tai reiškia, kad šie mokesčiai, jei juos priims gali susidurti su teisinėmis problemomis ir būti suspenduoti, kas automatiškai atvers milijonines skyles ateinančių metų biudžetuose. Beje, kaip palikimą 2021 metų biudžetą taip pat parengs esama dauguma ir paliks naujai ateinančiai valdžiai.
Tokių „finansinių minų“ palikimas gali reikšti, kad ateinantiems valdantiesiems teks spręsti kaip apkarpyti išlaidas ir tada prasideda populistų balius – „ar aš nesakiau, kad tie tai tikrai nemoka didinti išmokų vaikams“. Tokio scenarijaus pavojai stiprėja ateityje, jei ekonominis lėtėjimas būtų vis stipriau juntamas. Tai, kas vyksta šiandien Seime, su visais mokestiniais pasiūlymais ir populizmo fiesta, tai yra valstybės finansų destabilizacija ir valstybės interesų nepaisymas.
