Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – net 60 proc. galingiausios pasaulyje krepšinio lygos NBA žaidėjų iššvaisto uždirbtus pinigus vos per dvejus metus nuo karjeros pabaigos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per karjerą jie uždirba apie 23–25 mln. JAV dolerių (po mokesčių). Panašių situacijų galima rasti ir pramogų, ir daugelyje kitų sričių. Tai puikus pavyzdys, kas nutinka, jeigu žmogus tinkamai nesirūpina savo sunkiai uždirbtais pinigais.
Pirmieji „patikos fondai“ atsirado dar 19 amžiuje. Tuo metu jie buvo sunkiai apibrėžiami ir teisinė sistema jų niekaip nereglamentavo. 20 amžiuje jie ypač paplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir buvusiose Britanijos imperijos valdose – ypač Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių fondų suskaičiuojama beveik 4500. Jų bendras valdomas turtas viršija 1 trilijoną JAV dolerių.
Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tokie fondai dažniausiai siejami su šeimomis ir jų turtu. Tokius fondus turi ne tik labai turtingi žmonės. Šie fondai naudojami kaupiant šeimos turtą, kuris po asmens mirties perkeliamas į šeimos fondą, bet neperleidžiamas kitiems asmenims pagal paveldėjimą. Tai leidžia konsoliduoti pakankamai daug turto vienoje vietoje ir protingai jį investuoti.
Rytų ir Vidurio Europoje patikos fondais pradedama naudotis vis labiau. Tam pradžią davė 1992 m. sausio 1-ąją įsigaliojusi Hagos konvencija dėl patikos fondų teisės taikymo. Šiuo dokumentu apibrėžiamos taisyklės, kaip fondas turėtų būti kuriamas ir kokia teisė taikoma. Iki 2017 m. konvenciją buvo pasirašiusios jau 14 valstybių.
Fondų tipai
Patikos fondai būna įvairių tipų. Dažniausiai visame pasaulyje jie naudojami turtui nuo iššvaistymo apsaugoti. Turtas į patikos fondą gali būti perkeliamas ne tik po asmens mirties –jis gali būti perkeltas bet kada ir naudojamas pagal nustatytas taisykles.
Užsienyje yra ne vienas fondas, kuriame sukauptas nekilnojamasis turtas ir lėšos yra reinvestuojami, o gaunama grąža naudojama šeimai ar šeimos nariams išlaikyti. Pavyzdžiui, iš patikos fondo sukauptų kasmetinių lėšų gali būti finansuojamos asmenų studijos universitete. Fondas taip pat gali investuoti į vieno iš šeimos narių verslą.
Kitas atvejis – po pagrindinio įmonės akcininko mirties visos akcijos perleidžiamos fondui, bet ne artimiesiems, ir verslas yra toliau valdomas per fondą. Pagrindinius sprendimus priima fondo valdytojai, kurie yra profesionalūs dažnai licencijuojami ekspertai. Taip turtas apsaugomas nuo pardavimo ir užtikrinamas verslo veiklos tęstinumas.
Reikėtų paminėti ir labdaros fondus, kuriuose kaupiamas turtas tam tikrai labdaringai veiklai vykdyti. Geriausias pavyzdys – Nobelio fondas, iš kurio kiekvienais metais skiriamos Nobelio premijos. Fondas buvo įkurtas dar 1900-aisiais. Nors tai nėra patikos fondas, bet jo veikla ir struktūra atitinka visus tokio fondo bruožus.
Fondų struktūra ir valdytojai
Patikos fondų struktūra gali būti įvairi, bet didžiausia atsakomybė tenka fondų valdytojams – jie yra atsakingi už visą sukauptą turtą ir tinkamą jo administravimą, valdymą ir naudojimą.
Valdytojai tik vykdo instrukcijas, kurias kurdamas fondą parengia jo steigėjas ar pagrindinio turto savininkas, bet iš patirties galiu pasakyti, kad tokiems fondams vadovauja ilgametę darbo patirtį turintys teisininkai, ekonomistai, bankininkai, investicijų patarėjai.
Dažnai į fondo struktūrą – valdybą ar kitą valdymo organą – įtraukiami ir paties fondo kūrėjo parinkti asmenys – buvę kolegos ar verslo partneriai.
Ribota teisinė atsakomybė
Vienas iš esminių dalykų, kodėl fondai vis populiarėja – juose sukauptas turtas yra apsaugotas ir negali būti išieškomas kaip turtą perleidusio asmens asmeninis turtas. Tas pats galioja ir valstybių mokesčių administratoriams, teismo sprendimams.
Kitaip tariant, į patikos fondą perkeltas turtas yra visiškai apsaugotas nuo išorinių grėsmių – ateities kreditorių. Skyrybų atveju patikos fonde esantis turtas nelaikomas bendru sutuoktinių turtu.
Patikos fondai Lietuvoje
Lietuvos teisinėje sistemoje patikos fondai neegzistuoja, todėl tai vis dar yra naujovė ir jais, siekdami išsaugoti savo turtą, daugiausia naudojasi tik turtingiausi šalies žmonės, įsteigdami atitinkamas struktūras užsienio valstybėse. Vis dėlto netolimoje ateityje situacija turėtų keistis ir tokie fondai galėtų tapti galimybe šeimoms daug protingiau ir efektyviau naudoti savo uždirbtus pinigus.
