Nors trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas išlaikė augimo trajektoriją, tačiau augimo tempo atžvilgiu trečias ketvirtis Lietuvos eksportuotojams buvo prasčiausias nuo šių metų pradžios, o lyginant su pirmuoju 2019 m. ketvirčiu, Lietuvos prekių eksporto augimo tempas sulėtėjo perpus. Konkrečiau kalbant, pirmąjį 2019 m. ketvirtį eksporto apimtys išaugo 10,2 proc.; antrąjį šių metų ketvirtį eksporto apimtys padidėjo 6,9 proc.; o trečiąjį 2019 m. ketvirtį eksporto apimtys išaugo 5,5 proc.
2019 m. pirmojo–trečiojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatuose galima įžvelgti tiek pozityvių, tiek ir negatyvių naujienų. Iš vienos pusės, nepalanki situacija išorės rinkose iš tiesų turėjo neigiamos įtakos Lietuvos eksporto rezultatams ir akivaizdžiai apribojo Lietuvos prekių eksporto augimo tempą. Šiuo metu Lietuvos eksporto plėtrą riboja trys pagrindiniai faktoriai: (1) besitęsiantis nuosmukis Vokietijos apdirbamosios pramonės sektoriuje, nuo kurio stipriai priklauso Lietuvos pramonė per kontraktinių užsakymų prizmę; (2) valiutų nuvertėjimas Skandinavijos regione; (3) Brexit ir jo neigiamas poveikis ekonominei situacijai Jungtinėje Karalystėje. Iš kitos pusės, trečiojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatuose galima įžvelgti ir nemažai pozityvumo – pavyzdžiui, nepaisant komplikuotos situacijos išorės rinkose, Lietuvos prekių eksportas visgi auga, tik gerokai lėčiau nei šių metų pradžioje.
Iš pagrindinių Lietuvos prekių eksporto rinkų, trečiąjį ketvirtį labiausiai pradžiugino Lietuvos eksporto rezultatai didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje, kuriai tenka 12 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Nors gamybos apimtys Vokietijos pramonėje šiemet kas mėnesį stabiliai mažėjo, pirmą, antrą ir trečią šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas į Vokietiją augo atitinkamai 12,4 proc., 7,5 proc. ir 7,3 proc. Taigi, nors Lietuvos eksportas į Vokietiją auga lėčiau nei šių metų pradžioje, visgi išlaikytas neblogas augimo tempas.
Neblogam Lietuvos eksportuotojų atsparumui nuo problemų Vokietijos ekonomikoje įtakos turi trys pagrindiniai faktoriai: (1) po krizės 51 proc. išaugęs Lietuvos pramonės produktyvumas; (2) ES vidurkį atitinkantis darbo kaštų augimas, kas leido Lietuvos gamintojams pervilioti dalį užsakymų iš kitų ES gamintojų, kurie nesugebėjo suvaldyti kylančių darbo kaštų; (3) itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, kuri palaiko vos 3,1 proc. siekiantis nedarbas.
Iš pagrindinių eksporto rinkų Lietuvos eksportas labiausiai „nukraujavo“ Švedijos rinkoje: jeigu pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas į Švediją augo 2 proc. ir 1,1 proc., trečiąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Švediją sumažėjo iš karto 9 proc. Per visus 2019 metus Lietuvos eksporto į Švediją apimtys sumažėjo 2 proc. Tikėtina, kad esminės įtakos Lietuvos eksporto į Švediją rezultatų pablogėjimui turėjo šiemet fiksuojamas ženklus Švedijos kronos nuvertėjimas: nuo 2019 m. pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo 5,3 proc.
Švedijos kronos nuosmukis Lietuvos eksportą į Švediją neigiamai paveikė per du aspektus – atpigusi krona neužsuko Švedijos pramonės plėtros, bet tuo pačiu metu pakenkė Švedijos vartotojų perkamajai galiai. Švedijos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausį–rugsėjį Švedijos pramonė užsienio rinkose gavo tik 1,7 proc. daugiau užsakymų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pilnai išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumus Švedijos gamintojams neleido buksuojanti pasaulio ekonomika, pabrangę importiniai gamybos komponentai ir tai, kad švedų gamintojai šiuo metu išnaudoja net 86 proc. visų gamybos pajėgumų, t. y. iš esmės nebeturi laisvų pajėgumų ir nebegali prisiimti naujų užsakymų. Taigi, tikėtina, kad Lietuvos gamintojai taip ir negavo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų iš Švedijos.
Iš kitos pusės, atpigusi krona neigiamai paveikė Švedijos vartotojų perkamąją galią ir vidaus paklausos dinamiką: pavyzdžiui, trečiąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys Švedijoje padidėjo tik 2 proc. Problema yra ne tik tame, kad pastaruoju metu Švedijoje pradėjo didėti nedarbo lygis, bet ir tame, kad pabrangusios importinės prekės bei iš užsienio importuojami įvairūs komponentai, kuriuos Švedijos pramonė naudoja savo gamybos operacijose, gana stipriai padidino švedų pramonės produkcijos kainas. Eurostat duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūtį švedų pramonės produkcijos kainos buvo vos 1,8 proc. didesnės nei 2015 metais – tuo tarpu 2019 m. rugpjūtį švedų pramonės produkcijos kainos buvo net 12 proc. didesnės nei 2015 metais. Atitinkamai, tai neigiamai paveikė Švedijos vartotojų perkamąją galią bei Lietuvos prekių eksporto į Švediją dinamiką.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad lyginant su 2019 m. pradžia, trečiąjį šių metų ketvirtį stipriai sulėtėjo Lietuvos eksporto į Jungtinės Karalystės rinką augimo tempas. Pavyzdžiui, jeigu pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksporto į UK rinką apimtys išaugo 15 proc., trečiąjį ketvirtį eksportas į UK rinką išaugo tik 5,5 proc., t. y. beveik triskart lėčiau nei šių metų pradžioje. Įtakos šiam sulėtėjimui turėjo trys pagrindiniai faktoriai. Pirma – šių metų pradžioje Lietuvos eksportuotojai aktyviai vykdė „avansinį“ eksportą į Jungtinę Karalystę, t. y. eksportavo į sandėlį ir ruošėsi galimam kietajam Brexit scenarijui. Panašu, kad Lietuvos eksportuotojai UK rinkoje jau prikaupė nemažai prekių atsargų ir eksporto į sandėlį poreikis metams einant į pabaigą tiesiog išnyko arba stipriai sumažėjo. Antra – Brexit procesų uždelsimas bei buksuojanti pasaulio ekonomika vis labiau neigiamai veikia Jungtinės Karalystės ekonomiką, o prastėjanti ekonomika situacija Jungtinėje Karalystėje atitinkamai riboja ir Lietuvos eksporto augimo į UK rinką tempus.
