Daugiau kaip 11 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriantis Lietuvos transporto sektorius yra labai svarbi šalies ekonomikos dalis, didele dalimi priklausanti ne tik nuo išorinių, bet ir vidinių iššūkių.
Ar prekybos karai visiems blogai?
Importo muitais viena kitą dosniai apdalinusios Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija analitikus verčia nerimauti, kaip visa tai paveiks atskirus pasaulio regionus ir jų situaciją. Nors vartojimas Europoje išlieka stabilus, tačiau pasaulinių prekybos partnerių mūšio ratilai anksčiau ar vėliau neabejotinai atsiris ir iki mūsų. Japonijos investicijų bendrovė „Nomura“ ta proga euro zonos BVP augimo prognozes 2019 ir 2020 metams sumažino 0,1 punkto, atitinkamai iki 1 proc. ir 1,1 proc.
Kitas visai arti mūsų laukiantis iššūkis susijęs su Didžiosios Britanijos „Brexit‘u“, kuris gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles su viena didžiausių Europos ekonomikų ir kuriame nežinomųjų pastaruoju metu yra gerokai daugiau nei bent kokio apibrėžtumo.
Tačiau tai, kad logistikos ir transporto sektorius yra lankstus ir geba išnaudoti kiekvieną progą, įrodo tai, kad būtent Kinijos vežėjai bent trumpuoju laikotarpiu išlošia prekybos kare su JAV. Jie šiuo metu išgyvena tikrą užsakymų bumą, nes išsigandę augančių tarifų Kinijos gamintojai migruoja į kitas Azijos šalis – Vietnamą, Taivaną, Kambodžą, Tailandą, kur su vežėjų pagalba išveža savo gamyklas.
Technologijos – (ne)baisiau už prekybos karus
Audito ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhausCoopers“ transporto ir logistikos tendencijų 2019 metų apžvalga rodo, logistikos ir transporto sektoriuje optimizmo netrūksta: 85 proc. sektoriaus įmonių vadovų visame pasaulyje mano, kad per artimiausius 12 mėnesių įmonių pajamos augs. Iš kitos pusės, 78 proc. vadovų kelia rūpestį skaitmeniniai darbuotojų bei viso sektoriaus įgūdžiai, o 68 proc. baiminasi, kad technologijų pokyčiai per artimiausius 5 metus sugriaus jų verslą.
Esame įsikūrę kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, todėl panašiai kaip bumą išgyvenantys Kinijos vežėjai turime galimybę išnaudoti palankią geografinę situaciją. Be to, vienintelis neužšąlantis Baltijos šalių regione Klaipėdos uostas bei gebėjimas išnaudoti multimodalinius (kelių, geležinkelių, oro) krovinių transportavimo būdus prideda Lietuvos vežėjams svarbių konkurencingumo taškų.
Nors įprastai transporto ir logistikos sektorius nėra naujų technologijų skleidėjas ar idėjų generatorius, inovacijos čia įgyja lemiamą reikšmę. Skaitmeninimas sektorių smarkiai veikia jau dabar, pradedant technologijų įtaka veiklos procesams, kaštų mažinimu klientams, pastarųjų pasiekiamumu ir ryšio palaikymu, mažesnėmis atsiskaitymų internetu rizikomis. Procesai tapo greitesni, efektyvesni, patogesni ir labiau automatizuoti.
Kur kas tolimesne, ne ateinančių ir ne dar kitų metų ateitimi yra tokios iš esmės krovinių gabenimą galinčios pakeisti technologijos, kaip robotų įdarbinimas sandėliuose, savaeigiai vilkikai ar bent vadinamojoje paskutinėje mylioje į krovinio pristatymą įtraukiami dronai.
Valstybės vaidmuo
Globalizacija lemia tai, kad svarbiausiais žaidėjais pasauliniame transporto ir logistikos sektoriuje tampa ne atskiros transporto kompanijos, bet valstybės.
Gebėjimas susikalbėti, palaikyti gerus santykius su kitomis šalimis bei mokesčių politika tampa lemiamu veiksniu, konkuruojant dėl krovinių, ypač dėl jų tranzitinių srautų užtikrinimo, kuris yra svarbus Lietuvai.
Net ir esant daug galimybių suteikiančioje Europos Sąjungos rinkoje, investuojant į tarptautines tarpvalstybines transporto arterijas, Lietuvai labai svarbu užtikrinti efektyvią sąveiką tarp skirtingų kaimyninių šalių transporto sistemų, net ir tuo atveju, kai jos priklauso skirtingoms politinėms ir ekonominėms erdvėms.
