Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui. Mokestiniai pakeitimai iš pirmo žvilgsnio atrodo ne itin dideli ir nepelnytai nesulaukia tinkamos diskusijos.
Prezidento pozicija yra tokia, kad reikia mažinti lengvatas ūkininkams ir apkarpyti žymėto dyzelino upelius, kurie ne visada panaudojami pagal paskirtį, tuo tarpu valdančios daugumos siūlymas yra kiek klastingesnis. Prisidengiant argumentu, kad norima apmokestinti bankų aktyvus, ruošiamasi įlipti į praktiškai daugumos žmonių, o ypač jaunų lietuvių kišenes.
Siūlymai apmokestinti bankų aktyvus reiškia, kad bus pamokestintos išduotos būsto, verslo bei visos kitos paskolos, nes aktyvai ir yra ši banko dalis, kuri generuoja grąžą. Reikia labai aiškiai suvokti, kad aktyvų apmokestinimas yra tiesioginis besiskolinančių žmonių apmokestinimas, tiesiog įvyniotas į grąžų viešųjų ryšių popierėlį. Lygiai taip pat buvo prastumti įstatymai ir Lenkijoje, kur palūkanos būtent ir paaugo tuo pat dydžiu, kokiu buvo padidinti mokesčiai.
Reikia gan stipriai užakcentuoti, kad siūloma grubiai padidinti mokesčius, kurie palies praktiškai visas šeimas.
Argumentai atrodo saldžiai – apmokestinsime godžius bankus ir pinigus atiduosime vaikams ar kitai socialinei grupei, tačiau šie pakitimai palies būstui besiskolinančias šeimas. Kitaip sakant viena ranka atims iš naujai savo finansus konstruojančių namų ūkių ir atiduos kaip vaiko pinigus, o tuo dar reikės ir džiaugtis.
Lygiagrečiai ant stalo yra ir ūkininkų degalų akcizų klausimas, tačiau šis nėra toks patrauklus sprendžiantiems, nes visų pirma valdantiesiems tai savo elektorato kapojimas bei tiesioginis interesų konfliktas su žemės ūkiu susijusiems seimo nariams.
Ūkininkų klausime nėra tokio dramatizmo, nes čia kalba eina apie vienos iš daugelio ūkininkų turimų lengvatų siaurinimą, kai tuo tarpu paskolų apmokestinimas reiškia, kad ketinama įkišti į daug platesnės visuomenės dalies kišenes.
Prasidedantis politinis sezonas turėtų būti pažymėtas gan stiprios kovos tarp dviejų šalies grupių – tarp svorį ir svarbą šiuolaikinėje ekonominėje prarandančių ūkininkų, kurie gins iš praeities paveldėtas savo lengvatas ir praktiškai visų jaunų šalies gyventojų, kurie beveik neišvengiamai susiduria su poreikiu skolintis. Klausimas tik tame, ar šie mokestiniai siūlymai sulauks deramos diskusijos ir tinkamo poveikio įvertinimo, nes saldžiai pateikiamas sprendimas yra gan gerai užmaskuotas.
