Darbo pildant duomenis atsirado kur kas daugiau, todėl daugelis įmonių ar fizinių asmenų šios prievolės dar vengia. Tam įtakos, matyt, turėjo ir 2018 m. suteiktas pereinamasis laikotarpis, kuris keletą kartų buvo pratęstas. Dažnas subjektas pereinamąjį laikotarpį suprato ir pritaikė nieko neveikimui. Dėl to problema ne tik neišsisprendė savaime, bet tapo ir dar aštresne.

Ūkininkai turi pildyti GPAIS

GPAIS tikslas – vienoje sistemoje apskaityti pakuotes, transporto priemones, elektros ir elektronikos įrangą, apmokestinamuosius gaminius, baterijas ir akumuliatorius, alyvas bei įvairiausias atliekas. Kokias pareigas turi paprasčiausią veiklą vykdanti įmonė arba, pavyzdžiui, ūkininkas?

Tai aktualu tiems ūkininkams, kurie užaugina savo produkciją – daržoves, vaisius, uogas ir kitas gėrybes bei jas pakuoja į vienkartines (stiklainius su dangteliais, plastikinius maišelius, dėžutes ir t.t.) ir daugkartines (Euro paletes, plastikines dėžes ir kt.) pakuotes. Beje, etiketės taip pat yra pakuotės.

Taip pat šią prievolę turi vykdyti ir tie ūkininkai arba bet kurie ekonominės veiklos vykdytojai, kurie iš užsienio atsiveža žaliavų ar kitų atsargų, kai tos pirktos prekės būna supakuotos.

Atidžiau paanalizavę, suprasime, kad GPAIS yra privalomas ir ūkininkams, užsiimantiems bet kokia gamyba, kai pagaminta produkcija yra bent minimaliai supakuojama, ir netgi ledų iš vežimėlių pardavėjams, kai nusipirktas skanėstas įpakuojamas į popieriaus skiautelę labiau higienos sumetimais.

GPAIS reikalingas bet kokią kitą veiklą vykdančioms įmonėms bei fiziniams asmenims, kai pirmą kartą yra užpildomos pakuotės. Tačiau daugeliu atvejų nei vieni, nei kiti dar nėra apie tai pagalvoję, o dažnas šios pareigos vykdymą paprasčiausiai atidėlioja.

Duomenų įvedimas į GPAIS komplikuotas, nes ši sistema turi savas taisykles, kurios ne visiems iš pirmo karto lengvai suprantamos. Kita priežastis, dėl kurios atsiranda tiek daug vidinio pasipriešinimo ir atidėliojimo – kodėl ši prievolė dubliuojama? Juk teikiant aplinkos teršimo mokesčio deklaraciją, dalis GPAIS nurodomų duomenų visada būdavo ir yra pateikiama. Negana to, atsirado dalis subjektų, kuriems aplinkos teršimo mokesčio deklaracijos ir toliau nereikia teikti, tačiau duomenų pateikimas GPAIS jiems yra privalomas.

Tiesa, yra nedidelė išimtis – nuo tokio duomenų teikimo gali būti atleisti pakuočių duomenų teikėjai, jeigu į Lietuvos rinką per kalendorinius metus išleidžia ne daugiau nei 0,5 tonos bendrai visų rūšių pakuočių ir įmonė ar kitas subjektas nėra PVM mokėtojas.

Kodėl duomenų teikimas yra komplikuotas? Atsakymas paprastas – pavyzdžiui, aplinkos teršimo mokesčio deklaracijoje visada apskaitydavome (iki šiol tai daroma) pakuotes pagal medžiagas, iš kurių jos pagamintos, o GPAIS reikalauja informaciją apie pakuotes pateikti kartu su prekiniais vienetais. Čia visi nesusipratimai ir prasideda.

Kas yra prekinis vienetas ir kodėl svarbu, kiek mineralinio vandens įmonė pardavė?

Šios pastraipos pavadinimas atskleidžia situacijos sudėtingumą, arba, pabendravus su kai kurių įmonių atstovais, – tragikomediškumą. Nesu prieš GPAIS sistemos kūrėjus, tačiau turiu sutikti su šios prievolės vykdytojų nuomone – koks skirtumas, kaip mineralinio vandens buteliukas tampa atlieka ir patenka į sąvartyną?

GPAIS duomenų įvedime reikia atlikti didelį darbą – nurodyti, ar šis buteliukas buvo parduotas vykdant didmeninę prekybą, gal mažmeninę, o gal net nuotolinę. Tai pat būtina pateikti informaciją, ar šis buteliukas yra pirminė, antrinė ar tretinė pakuotė? Kaip įmonė, kuri importavo šią pakuotę, užpildė šį buteliuką, t. y. kaip ji buvo įsipareigojusi tvarkyti atliekas – kolektyviai ar individualiai? Panašių klausimų galima iškelti dar ne vieną.

Prievolės vykdymas efektyvus tuomet, kai informacijos pateikimo našta nėra per didelė, lyginant su šios informacijos gaunama nauda. O to apie GPAIS, deja, pasakyti neįmanoma.

Teko lankytis ne vienoje įmonėje ir spręsti jų strateginius klausimus – kaip šią prievolę įvykdyti su esamais darbuotojais, nesamdant naujų. Paaiškėjo viena – darbo prisidėjo ne vienam įmonės darbuotojui, net ir išskaidžius atskiromis rolėmis šių duomenų rinkimą, pateikimą ir kontrolę.

Apie tai kalbėdama paminėjau žodį „tragikomediškumas“ – jis labiausiai atspindi problemą dėl prekinio vieneto pasirinkimo, pateikiant duomenis apie pakuotes, nes vienareikšmiškai, kas yra prekinis vienetas, pasakyti neįmanoma.

Taip teigiama ir GPAIS svetainėje patektuose atsakymuose prie dažniausiai užduodamų klausimų. Dėl šios priežasties įmonių atsakingi darbuotojai sėdi ant tiksinčios bombos, nebūdami tikri, ar priimtas sprendimas dėl prekinio vieneto pasirinkimo yra teisingas ir kaip tai vertins Aplinkos apsaugos departamento inspektorius, jeigu įmonėje vyktų planinis ar neplaninis patikrinimas.

Belieka apeliuoti tik į tokio tikrintojo supratimą sveiko proto ribose. Koks skirtumas, kokiu būdu atlieka pateko į sąvartyną, svarbu, kad nebūtų mažinami kiekiai – ar tai būtų apmokestinamieji gaminiai, ar pakuotės, ar baterijos ir akumuliatoriai, ar tiesiog atliekos.

Atidėliojimams – laiko nebėra

Visi atsakingi piliečiai supranta, kad atliekos kelia grėsmę mus supančiai aplinkai. Palaikau iniciatyvą rūšiuoti atliekas, ypatingai pavojingas, ir ne tik jas. Ir laiko delsti nebėra kur – gamta aiškiais ženklais rodo, kad reikia kuo greičiau daryti sprendimus dėl perdėto vartojimo, atliekų kiekio ir kitų su tuo susijusių problemų sprendimo.

Tačiau GPAIS dėl savo sudėtingumo daro meškos paslaugą – daugelis įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių veiklą, paprasčiausiai pyksta dėl sistemos sudėtingų taisyklių ir proceso darbo imlumo.

Ar prisimenate prieš gerą gabalą metų buvusį kelių mokestį, kuris buvo skaičiuojamas nuo įmonės apyvartos? Buvo labai nesudėtinga jį apskaičiuoti ir sumokėti. Ir jokių aistrų dėl jo nekilo. Niekam net noro nebuvo jo nemokėti ar mažinti – nes viskas buvo paprasta. Kodėl nesupaprastinus šios GPAIS prievolės ir nenustačius paprastesnės mokesčio mokėjimo tvarkos?

Kada pradėsite vesti duomenis GPAIS?

Tie, kas GPAIS prievolės nevykdo, ramiai nemiega. Girdžiu ir tokią vadovų nuomonę – tai patikrins, tada ir pagalvosime, ką daryti.

Deja, po patikrinimo scenarijus nebus labai mielas – už nuslėptą nedeklaruotą kiekį mokesčio tarifas gali dvigubėti, tuomet bus paskirta bauda vadovui ar atsakingam asmeniui, jei ši prievolė buvo deleguota vadovo kokiam nors įmonės darbuotojui. Ūkio subjektas gali pateikti netgi ir į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, jeigu priskaičiuoto mokesčio suma viršys 15 000 eurų.

O svarbiausia tai, kad Aplinkos apsaugos departamento inspektorius tikrai duos įpareigojimą įmonei susitvarkyti – tai yra įvesti reikiamus duomenis į GPAIS mažiausiai nuo 2018 metų. Taigi belieka klausimas – kada pradėsite vesti duomenis į GPAIS?