Net ir tais atvejais, kai verslininkai nepamiršta aptarti ginčų sprendimo taisyklių sutartyse, dažniausiai kiekviena šalis siekia ginčą spręsti savo šalyje, lyg „žaidimas namuose“ savaime neštų sėkmę. Bet teisiniai ginčai nėra sporto rungtynės ir sirgaliai nepadės: daug blogiau nei susitarimas ginčą nagrinėti užsienio valstybėje yra neaiškumas, t. y. jokio susitarimo. Tai ginčo šalims gali kainuoti daug brangaus laiko ir kaštų, kuomet teks konsultuotis, į kokį teismą kreiptis, arba blogiau – pasikreipti į netinkamą teismą.
Europos Sąjungoje įtvirtintas teisinis mechanizmas, užtikrinantis aiškų ginčų priskyrimą kompetentingiems šalių teismams. Ginčo atveju, jei teismingumas sutartyje nenumatytas, jį komercinių ginčų atveju nesudėtinga (dažniausiai) nustatyti vadovaujantis Briuselis I bis reglamento nuostatomis. Europos Sąjungos valstybių narių subjektams taip pat suteikiama galimybė naudotis tarptautinių ginčų sprendimą palengvinančiais instrumentais, tokiais kaip Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra (greita ir pigi procedūra reikalavimams iki 5 000 Eur), Europos mokėjimo įsakymas (supaprastinta tarpvalstybinių neginčijamų piniginių reikalavimų procedūra) ar Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (suteikiantis galimybę blokuoti kitoje valstybėje narėje esančio subjekto sąskaitą – turto slėpimo ar perkėlimo prevencija. Ši procedūra, beje, ir iki šiol nebuvo taikoma Jungtinei Karalystei).
Kietojo „Brexit“ atveju Europos Sąjungos teisės aktai Jungtinei Karalystei tiesiog nustos galioti. Tai reiškia, kad kilus teisminiam ginčui su Jungtinės Karalystės subjektu, teks vadovautis jau nebe Europos Sąjungos reglamentais, o kitais daugiašaliais ar dvišaliais susitarimais su Jungtine Karalyste, kurių, ginčų teismingumo klausimais tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės... tiesiog nėra. Vadinasi, kiekvienos valstybės teismas, į kurį būtų pasikreipta, tarpvalstybinio ginčo su Jungtinės Karalystės subjektu atveju, spręstų, ar jis kompetentingas nagrinėti ginčą, pagal jo vietoje taikomas taisykles, t. y. Jungtinės Karalystės teismas – pagal Jungtinės Karalystės nacionalines normas. Pastarąsias išsiaiškinti ir taikyti ginčo atveju esant poreikiui, Jums, tikėtina, prireiks nepigių bendrosios teisės specialistų paslaugų.
O kas jei ginčą sėkmingai išsisprendėte Lietuvoje? Prisiteistas sumas iš Jungtinės Karalystės subjekto tektų išsiieškoti, tikriausiai, ne savo „namų vartuose“. Anksčiau Jungtinės Karalystės ir Lietuvos teismų sprendimus į vieną spintelę buvo sudėjęs „abipusio pripažinimo“ principas, detalizuotas Europos Sąjungos teisėje. Turite prisiteisę skolą? Dar šiandien be didelių procedūrų galite kreiptis dėl šios sumos išieškojimo Jungtinėje Karalystėje. Po kietojo „Brexit“ išieškojimą galėsite vykdyti tik atlikę savarankišką teismo sprendimo pripažinimo procedūrą Jungtinėje Karalystėje pagal Jungtinės Karalystės taisykles.
Optimizmo įneša tai, kad Jungtinė Karalystė žada prisijungti prie Lugano konvencijos, išplečiančios Briuselio režimo taikymą už Europos Sąjungos ribų pasirašiusioms valstybėms (Šveicarijai, Norvegijai, Islandijai). Šiuo atveju aiškumas būtų atstatytas, tačiau sudėtinga prognozuoti, kaip greitai po „Brexit“ Jungtinei Karalystei pavyktų tai padaryti. Jungtinė Karalystė taip pat jau pasiruošė ir ratifikavo Hagos konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo, kuri turėtų pradėti galioti Jungtinei Karalystei po „Brexit“ (šiuo metu konvencija taikoma visoms Europos Sąjungos šalims).
Šio straipsnio moralas – neišsiaiškinimas ir nesusitarimas dėl to, kaip ir kur bus sprendžiami galimi ginčai, gali tapti problema, kai tenka sutarties vykdymo siekti priverstiniu būdu. „Brexit“ atvejis parodo, kad net ir Europos Sąjungos taikomu režimu negalima aklai pasikliauti ir tikėtis, kad ginčo atveju viskas bus aišku. Šiai dienai naudinga būtų atlikti šias užduotis:
(i) peržiūrėti sudarytas sutartis ir įvertinti galimybes papildomai susitarti dėl ginčų teismingumo, jei tai nėra padaryta;
(ii) ateityje derybose nenuvertinti jurisdikcinių sąlygų reikšmės;
(iii) apsvarstyti galimybes sudaryti arbitražines išlygas – dažnu atveju arbitražinė išlyga gali būti saugus variantas.
