Nuomojantis būstą tiek ilgajam, tiek trumpajam laikotarpiui sutartis tarp nuomotojo ir nuomininko yra itin reikalinga. Tokio tipo sutartis numato galimybę už sutartą mokestį suteikti gyvenamąjį plotą nuomininkui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, nebloginti nuomojamo būsto būklės, padengti einamąsias būsto išlaikymo išlaidas bei jį naudoti pagal paskirtį.
Sutartis padeda aiškiai apibrėžti nuomotojų ir nuomininkų teises bei pareigas, tad dažnai pasitaikant tokių grubių abiejų pusių sukeltų nuomos sutarčių pažeidimų, kaip sutarties nutraukimas prieš terminą ar būsto niokojimas, svarbu atsakingai ją perskaityti ir teisingai suprasti.
Nors sudarant neterminuotą būsto nuomos sutartį nėra būtina jos sudaryti raštu, vis dėlto tai palengvina tokios sutarties fakto įrodinėjimą, įgalina savo teisių gynimą. Todėl bet kuri sutarties šalis, kilus sutarties vykdymo problemoms ar neaiškumams, gali paprasčiau įvertinti savo teises, pareigas ir pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą.
Nuomos sutartis nagrinėti individualiai ar su teisininkų pagalba būtina ne tik norint žinoti savo pareigas, bet ir tam, jog netaptumėte klaidinančios sutarties auka. Viena svarbiausių būsto nuomos sutarties sąlygų – lakoniškas ir aiškus suformulavimas. Jei nuomininkas pastebi neaiškumų, tarpusavio prieštaravimų, jis turėtų kreiptis į teisininkus, o vėliau dėl sąlygų derėtis su nuomininku.
Kelti abejonių turėtų visi ženklūs nuomininko atžvilgiu nustatyti įsipareigojimai. Pavyzdžiui, neprotingai didelis užstatas, kuris reikalauja trijų ir daugiau nuomos mokesčių dydžio, nustatytos įvairios baudos už patalpų ar baldų apgadinimą ar patalpų neišvalymą. Sutartyje taip pat neturi būti neprotingo dydžio netesybų (baudų, delspinigių). Šiuo metu protinga delspinigių norma – 0,02 proc. už pavėluotą dieną. Pasitaiko net ir tokių atvejų, kai patalpų perdavimo (grąžinimo) tvarka buvo reglamentuota itin sudėtingai, numatyta teisė nepriimti patalpų, jei jos nesutvarkytos ir taikyti baudas už pavėluotą jų grąžinimą.
Svarbu laiku pastebėti ir į nuomos sutartis įtraukiamas nuomininkui nenaudingas sąlygas. Vienas iš pavyzdžių – atsakomybė be kaltės, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas ne dėl nuomininko, o dėl kaimynų kaltės, tačiau atlyginti nuostolius turi nuomininkas. Kitas populiarus pavyzdys – nuomotojo vienašališkas sąlygų keitimas, kai nesutartu metu yra padidinamas nuomos mokestis.
Pasirašant nuomos sutartį būtina atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: esminį sutarties turinį, sutarties nutraukimo sąlygas bei mokesčius, tenkančius abiem šalims. Įvertinus šias pagrindines sutarties dalis ir jų logiškumą, tampa aišku, kokios atsakomybės ir rizika nustatoma nuomininkui įvairiomis sąlygomis.
Be esminių Civiliniame kodekse numatytų sutarties sąlygų, kurias sudaro aiškiai apibrėžtas nuomos objektas, nuomos mokesčio dydis, nuomos terminas ir kita detali nuomojamų patalpų informacija, būtina įvertinti būsto nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Jos apibrėžia tai, prieš kiek laiko reikia įspėti nuomotoją apie sutarties nutraukimą bei kokia kompensacija mokama nutraukiant sutartį. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir itin aiškiai aptarti, už kokius mokėjimus (remonto, išlaikymo, kitos priežiūros) yra atsakingas nuomininkas, o už kokius – nuomotojas.
Nuomininkams dažnai pamirštant vizualiai įvertinti patalpų kokybę, pravartu fiksuoti patalpų, buitinės įrangos bei baldų stovį. Ne tik sutartis, bet ir nuotraukos gali tapti vieninteliais įrankiais, galinčiais įrodyti nuomotojo teisybę bei tai, jog įvairūs patalpų defektai atsirado ne dėl nuomininkų kaltės.
