Tam, kad įveiktume šiuos iššūkius, būtina mąstyti apie pokyčius talentų išlaikymo, reguliavimo ir konkurencijos didinimo srityse.

„Fintech“ ekspertų ugdymas ir išlaikymas

Vienas pagrindinių iššūkių sėkmingai „fintech“ sektoriaus plėtrai – tinkamų talentų parengimas ir išlaikymas Lietuvoje. Pirmuosius žingsnius link to jau žengė kelios Lietuvos švietimo įstaigos. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Kauno fakultetas 2018 m. pradėjo Finansinių technologijų magistro programą.

Seniausio Lietuvos universiteto fakultetai sėkmingai į savo programas integruoja blokų grandinę, didžiųjų duomenų technologijas. Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vykdoma Kiekybinės ekonomikos programa, kurioje rengiami būsimi rinkos ir industrijos tyrėjai, finansinio turto valdytojai, fondų administratoriai, duomenų tyrėjai, finansų ir ekonomikos analitikai.

Labai svarbus vaidmuo talentų ugdyme tenka ir „fintech“ sektoriaus profesionalams. Studijų programos suteikia teorinį pagrindą, tačiau finansinių technologijų įmonės gali efektyviai dalintis praktine patirtimi bei gabiems jaunuoliams pasiūlyti darbo vietas jau veikiančiose įmonėse.

Lietuvoje talentų rengimu užsiimančių kalvių yra, tačiau talentai čia neužsibūna. IMD Pasaulio konkurencingumo centro 2018 m. Talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva užėmė 36 vietą iš 63 vertintų valstybių. Mūsų valstybės investicijos į švietimą, verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį pasauliniame kontekste yra vertinamos vidutiniškai, nors pagal darbo jėgos mažėjimo tempus „pirmaujame“ – esame 62 vietoje iš 63.

Žinoma, vieno veikiančio recepto nėra, kadangi talentų emigracijos problema yra daugialypė, priklausanti tiek nuo verslo, tiek nuo valstybės. Tačiau nekvestionuojamas faktas – inovacijų kūrimas, jų aptarnavimo ir tobulinimo pažanga sustos, jei neturėsime pakankamai žmonių, turinčių reikiamas kompetencijas.

Švietimo sistema nespėja parengti tiek specialistų, kad būtų užpildytas poreikis rinkoje. Čia kalbame ne tik apie programuotojų įdarbinimą, bet ir klientų aptarnavimo, rinkodaros ar pinigų plovimo prevencijos specialistus. Ryškėja tendencijos, kai „fintech“ įmonės persiorientuoja į darbuotojų ugdymą ir investuoja į savarankišką darbuotojų apmokymą.

Pavyzdžiui, savo karjerą pradėdami kurios nors „fintech“ įmonės klientų aptarnavimo skyriuje jaunuoliai turi visas galimybes užaugti iki gerų rinkodaros specialistų. Juk niekas geriau, nei kasdien su klientais bendraujantis žmogus, nesupras klientų lūkesčių. O tokios žinios labai praverčia rinkodaros srityje.

„Fintech“ įmonių indėlis yra ženklus, tačiau vien šių pastangų neužteks. Valstybė, siekdama sustabdyti gabaus jaunimo emigraciją, turėtų sekti geraisiais kovos su emigracija pavyzdžiais, kurie nereikalauja kardinalaus biudžeto lėšų didinimo.

Pavyzdžiui, Lenkija pradėjo taikyti mokesčių lengvatą maždaug dviem milijonams jaunuolių, kuriems darbdaviai iš atlyginimo neišskaičiuoja 18 proc. pajamų mokesčio. Taikydama tokią lengvatą jaunimui iki 26-erių metų, Lenkija tikisi mažinti šalį paliekančių jaunuolių skaičių. Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kokių priemonių gali imtis valstybė, kad skatintų jaunimo įsitvirtinimą Lietuvoje.

Inovacijas sekantis reguliavimas

Lietuvos siekis tapti „fintech“ centru yra glaudžiai susijęs su palankios reguliacinės aplinkos kūrimu. Pastaraisiais metais „fintech“ įmonės vis dažniau renkasi mūsų šalį dėl pažangaus institucijų požiūrio ir jau įgyvendintų pokyčių.

Praėjusiais metais Lietuvos banko įdiegta išmanioji e. licencijavimo priemonė supaprastina licencijos paraiškos procesą potencialiems finansų rinkos dalyviams. CENTROlink – Lietuvos banko mokėjimų sistema – kitas efektyvus sprendimas, kuriuo sudaromos sąlygos per Centrinio banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

Lietuvoje taip pat sudaroma galimybė įsteigti specializuotą banką. Ir tuo neapsiribojama – kuriamos ir inovacijų aplinkos, kuriose išbandomi naujausi finansinių technologijų sprendimai. Tokia Lietuvos banko lyderystė, atvirumas ir lankstumas išties paspartina „fintech“ įmonių steigimąsi mūsų šalyje.

Nepaisant šių puikių pasiekimų, rinkoje juntamas glaudesnio bendradarbiavimo poreikis. Ir ne tik tarpinstituciniu lygmeniu – čia jis vyksta. Reikalinga ir neformali bendradarbiavimo platforma, kurioje finansų rinkas prižiūrinčių ir reguliuojančių institucijų atstovai bei rinkos dalyviai galėtų betarpiškai dalintis žiniomis ir patirtimi.

Šio dialogo poreikis yra būtinas dirbant su naujais technologiniais sprendimais ir siekiant geresnio abipusio poreikių suvokimo, technologinių naujovių pažinimo ir galimų rizikų įvertinimo.

Verta analizuoti ir kitų šalių pasirinktus „fintech“ reguliavimo atvejus, geriau suvokiant nustatytų taisyklių ar sprendimų trūkumus bei pranašumus. Geras pavyzdys – JAV. Šios ekonominės milžinės pasirinktas virtualiųjų valiutų ir jomis užsiimančių „fintech“ įmonių reguliavimo kelias ne tik sukūrė aiškias taisykles veiklai, bet ir rizikų valdymo mechanizmus.

Suskubusi reguliuoti virtualiąsias valiutas JAV sukūrė sąlygas investuotojų pinigų išlaikymui savo rinkoje. Po aiškių taisyklių sukūrimo virtualiosios valiutos pamažu tapo integralia finansų rinkų dalimi, kuri skatina finansų industrijos gigantus, tokius kaip „Goldman Sachs“, „JP Morgan“ ar „Morgan Stanley“, keisti požiūrį į bitkoiną, bet ir ieškoti naujų verslo galimybių išnaudojant virtualiąsias valiutas.

KMPG parengtoje 2018 metų ataskaitoje „Pulse of Fintech“ skelbiama, kad per dvejus metus investicijos į blokų grandinės ir virtualiųjų valiutų verslus išaugo nuo 0,6 mlrd. iki 4,6 mlrd. JAV dolerių. Nenuostabu, kad didžioji dalis jų teko JAV veikiančioms bendrovėms.

Pažangus ir nuolat tobulėjantis reguliavimas, tai toks, kuris seka naujoves, aktyviai analizuoja pasaulio praktikas, technologinius pokyčius ir inovacijas. Tokiu būdu kuriama dinamiška ir tuo pačiu subalansuota reguliavimo aplinka, kuri yra palanki ne tik rinkos dalyviams bei naujoms technologijoms, bet ir kylančių rizikų identifikavimui bei valdymui.

Didesnė konkurencija finansų sektoriuje

2018 m. Lietuvos „fintech“ rinkos apžvalgos duomenimis, didžioji dalis mūsų šalyje veikiančių finansinių technologijų įmonių yra mokėjimų srityje veikiančios bendrovės. Šie skaičiai rodo, kad vis dar esame mokėjimų technologijų arba „paytech“ šalis.

Nors šiuolaikiški mokėjimų sprendimai yra „fintech“ sektoriaus variklis, didieji pokyčiai finansų sektoriuje įvyks tada, kai jame pradės veikti ne tik mokėjimų, bet ir naujosios bankininkystės įmonės – neobankai.

Neobankas ir tradicinis bankas savo funkcijomis visuomenėje iš esmės nesiskiria. Vienintelis skirtumas – neobankas neturi skyrių, kuriuose klientai aptarnaujami fiziškai. Viskas vyksta skaitmeninėje erdvėje – interneto svetainėje arba mobiliųjų įrenginių programėlėse.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad neobankų paslaugų paklausa yra didelė. Šiuo metu Europoje ir pasaulyje veikiantys neobankai siūlo ne tik patogius mokėjimų sprendimus, bet ir teikia būsto paskolas privatiems asmenims. Tačiau tuo neturi būti apsiribojama.

Statistiniais duomenimis nemaža dalis smulkaus ir vidutinio verslo atstovų Europos tradiciniuose bankuose paskolų arba negauna, arba tiesiog jų neprašo dėl jiems nepalankių palūkanų normų. Būtent šioje srityje neobankai ir galėtų įpūsti sveikos konkurencijos finansų sektoriuje.

Neobankų atsiradimas ne tik padidintų konkurencingumą, bet ir atneštų reikalingų pokyčių į Lietuvos bankininkystės sektorių. Iš to naudos pirmiausiai gautų patys Lietuvos žmonės, kadangi bankinės paslaugos taptų prieinamesnės, lankstesnės, mažiau biurokratizuotos ir pigesnės. Be to, tai verstų ir rinkos senbuvius adaptuoti savo produktus taip, kad šie atitiktų šių dienų standartus.

Neobankų veiklai jau yra padėti pamatai, tačiau spartesnei neobankų plėtrai būtinos reguliacinės inovacijos visos Europos mastu – jų veiklą vis dar labai riboja lokalios atskirų valstybių taisyklės.

Apibendrinant, galima pasidžiaugti, kad ilgus metus ieškojusi strateginių ekonomikos vystymosi krypčių, Lietuva šiandien vieną jų jau aiškiai gali įvardinti – tai „fintech“. Šiam itin dinamiškam sektoriui reikalingas palankus investicinis klimatas, o jo kūrime esame tikrai nemažai pažengę į priekį.

Tačiau dar didesnė sėkmė priklausys nuo valios rasti trumpalaikius ir ilgalaikius sprendimus, padėsiančius įveikti čia aptartus iššūkius. Atsakomybe čia dalinasi visi, suinteresuoti Lietuvos „fintech“ centro vizijos išpildymu.

Tad rezultatyvus privataus sektoriaus, reguliuojančių institucijų bei švietimo įstaigų bendradarbiavimas gali duoti gerą pradžią sprendimų paieškai. Sprendimų, kurie padės ne tik „fintech“ sektoriaus vystymuisi, bet ir atneš daug naudos mūsų valstybei ir jos žmonėms.