Panašu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apetitas priskaičiuoti PVM Lietuvos tiekėjams tais atvejais, kai pirkėjai užsienyje netinkamai vykdo savo mokestines prievoles, nedingo. Priešingai – akivaizdu, kad VMI daug dėmesio skiria PVM rizikoms vertinti ir šį pusmetį ketina atlikti dvigubai daugiau patikrinimų nei įprastai. Jei jūsų verslo esmė – prekių pardavimas ES, rekomenduotina užduoti sau kelis esminius klausimus, kurie leistų įsivertinti riziką ir ar esate pasiruošę VMI įrodyti, jog pagrįstai pritaikėte 0 proc. PVM tarifą.
1. Ar pirkėjas registruotas PVM mokėtoju kitoje ES valstybėje?
PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą, privalo turėti įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. ES valstybių narių PVM mokėtojo kodo galiojimą galima patikrinti Europos Komisijos interneto svetainėje; tiesiogiai i.MAS portale; naudojant i.MAS žiniatinklio paslaugą (angl. WebService).
PVM kodo galiojimas turi būti tikrinamas išrašant kiekvieną sąskaitą. Be to, rekomenduotina kiekvieną kartą atsispausdinti ar elektroniniu formatu išsisaugoti duomenų bazės išrašą, nes kai kuriose valstybėse (pavyzdžiui, Lenkijoje) įmonę iš PVM mokėtojų galima išregistruoti atgaline data, o ES duomenų bazėje datos, kada priimtas toks sprendimas, neįmanoma atsekti.
2. Ar turiu esminius prekių išgabenimą ir disponavimo perdavimą pirkėjui patvirtinančius dokumentus?
Esminiu įrodymu, kad prekės buvo fiziškai išgabentos iš Lietuvos ir pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo, išlieka CMR ar kitas gabenimą patvirtinantis dokumentas, kuriame yra visų šalių – pardavėjo, vežėjo ir pirkėjo – patvirtinimai ir identifikaciniai duomenys.
Tais atvejais, kai prekių gavėjo transporto kompanija perima prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje (pvz., EXW pagal INCOTERMS sąlygas), rekomenduojama turėti pirkėjo patvirtinimą su parašu, kad tam tikros prekės buvo išgabentos iš Lietuvos (nurodant transporto priemonės modelį, valstybinį numerį ir / ar vežėją identifikuojančius duomenis) ir nugabentos į konkrečią ES valstybės narės vietą konkrečiam pirkėjui ar jo nurodytam gavėjui.
3. Ar gabenama „tinkamu“ adresu?
Jei gabenama ne pirkėjo registracijos adresu ar adresu, nurodytu sąskaitoje faktūroje, sutartyje, kitame su sandoriu susijusiame dokumente, bėda beveik garantuota. Tokiu atveju rekomenduotina pasirūpinti išankstiniu rašytiniu pirkėjo nurodymu, kad prekės pristatymas konkrečiu adresu bus laikomas tinkamu pristatymu pirkėjui. Toks pirkėjo nurodymas gali būti užfiksuotas elektroniniame susirašinėjime, užsakymo formoje ar kt. panašiame dokumente. Turint bent menkiausių abejonių, rekomenduotina nurodytą adresą patikrinti „Google Maps“ ir išsisaugoti žemėlapio nuotrauką.
4. Ar žinau, kas atstovauja pirkėjui?
Rekomenduotina pasirūpinti sutartį pasirašančio, užsakymus teikiančio pirkėjo atstovo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir pirkėjo atstovo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų kopijomis (įgaliojimas atstovauti įmonei, prokūra, išrašas iš valstybinio registro, patvirtinantis, kad asmuo (pavyzdžiui, vadovas) veikia pagal įstatus).
Dėl to, kad neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, verslas dažniausiai ginasi asmens duomenų apsaugos taisyklių reikalavimais. Vis dėlto praktika rodo, kad tokie argumentai VMI neįtikina. Be to, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pataisa, leidžianti mokesčių mokėtojams tvarkyti tuos asmens duomenis, kurių reikia mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti, ir tai nebus laikoma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ar reglamento pažeidimu. Todėl nuo šiol bus sunku argumentuoti, kad asmens dokumentų nebuvo prašoma, nes tai draudžia duomenų apsaugos reglamentas ir įmonė bijo jį pažeisti.
5. Ar patikrinau pirkėjo patikimumą?
VMI neretai perlenkia lazdą rekomenduodama šiuo tikslu nuvykti pas pirkėją, apžiūrėti jo patalpas, įvertinti technines galimybes (pavyzdžiui, sandėliavimo), „suskaičiuoti“ pirkėjo darbuotojus ir išsiaiškinti, ar pastarasis sąžiningai ir teisingai moka mokesčius savo šalyje. Vertinant susiklosčiusią teismų praktiką ir tarptautines tendencijas, bent minimalių priemonių vertinant pirkėjo patikimumą rekomenduotina imtis.
Pirmiausia, turite būti pasiruošę atsakyti į tokius VMI klausimus: kaip / kieno iniciatyva užmezgėte verslo ryšius? Kaip įsitikinote, kad pirkėjas – realią veiklą vykdanti įmonė? Atsakyti į šiuos ir panašius klausimus galėsite, jei turėsite dokumentavę ir išsaugoję:
- pirminės korespondencijos, atskleidžiančios, kokiu būdu, kada ir kieno iniciatyva užmegzti santykiai su konkrečiu pirkėju, pavyzdžius. Jei susipažinote parodoje, konferencijoje ar pan., rekomenduotina išsaugoti pirkėjo atstovų vizitines korteles, jei tokios buvo gautos; daryti ir išsaugoti serverio kopijas, kad tokio susirašinėjimo neprarastumėte konkrečiam darbuotojui išėjus iš darbo ir pan.
- informacijos apie būsimą verslo partnerį paieškos internete rezultatus (interneto svetainės vaizdas, informacija apie darbuotojų skaičių, vykdomą veiklą, teikiamas paslaugas ir pan.);
- įmonės registravimo pažymėjimą (jo kopiją) ar atitinkamo registro išrašą (patvirtinantį, kad pirkėjas yra realus juridinis asmuo).
Įmonėje būtų naudinga įsidiegti efektyvius procesus, kurie sandorius vykdantiems darbuotojams nustatytų aiškias taisykles – kas, kokiais atvejais ir kokiais dokumentais privalo pasirūpinti, kaip paskirstomos atsakomybės tarp darbuotojų, kokios aplinkybės vertintinos kaip rizikingos ir pan. Be to, pažinoti savo klientą naudinga ne tik siekiant pagrįsti 0 proc. PVM tarifo taikymą – tai taip pat padėtų geriau apsisaugoti nuo komercinių sukčių, kurie pastaruoju metu tampa itin opia problema.
