Kaip atrodo darbas atostogaujant?

Kažkuria prasme tai jokia naujiena. Nieko nestebina, kai tam tikrų profesijų atstovams nuolat tenka vykti į tarnybines komandiruotes – direktoriams, vadybininkams, finansininkams, gamybos technologams ir kitiems darbuotojams. Jau nekalbant apie viešojo sektoriaus tarnautojus, valdininkus ar net šalies aukščiausios valdžios atstovus, kurie nuolat dalyvauja derybose, strategijų kūrime ar dalinasi patirtimi.

Būtent tai ir yra dabartiniais terminais kalbant „workation‘ai“ – pažodžiui verčiant į lietuvių kalbą, reiškiantys darbą išorėje, arba už įprastos darbovietės ribų.

Tai įprasta vadinti tarnybinėmis komandiruotėmis, kvalifikacijos kėlimu ne darbovietėje arba stažuote. Natūralu, kad tokių išvykų metu komandiruotasis asmuo dalyvauja vakarinėje programoje, apsilanko teatre ar iškilmingai vakarieniauja restorane. Net ir ši vakarinė programos dalis nieko nestebina. Taigi, kuo išskirtiniai „workation‘ai“ ir kodėl bei kokių galėtų kilti problemų, įtraukiant „workation‘us“ į apskaitą?

Keturi buhalterių galvos skausmai

Esu ne kartą girdėjusi, kad buhalteriai dažnai stabdo progresą arba dirba vien tam, kad įmonė mokėtų kuo daugiau mokesčių. Gal tai ir nėra tikra tiesa, tačiau visokių kolegų teko sutikti – kartais drąsesnių, kartais labiau bijančių. Kokia rizika gali kilti dėl „workation‘o“, kuomet administracijos darbuotojai, pavyzdžiui, vienai savaitei išvyksta į viešbutį Turkijoje sezono metu?

1. Teks pateikti svarius įrodymus mokesčių administratoriui

Pirmiausia verta paminėti, kad bet kuriuo atveju mokesčių administratoriui patikrinimo metu teks įrodinėti, kad „workation‘as“ buvo ne šiaip pasivažinėjimas į užsienį maloniai praleisti laiką, bet būtinybė, sąlygota besikeičiančių rinkos sąlygų – sutelkti darbo kolektyvą, išmokti naujų dalykų ir panašiai.

Ne mažiau svarbu užtikrinti ir turėti įrodymus, kad šios išvykos metu buvo atliekami įprasti darbai – pavyzdžiui, buvo jungiamasi prie programų, sistemų, bendrauta su verslo partneriais.

Tokiu atveju netgi pasitelkiamos nuotraukos, darytos viešbučio konferencijų salėje, kurios talpinamos įmonės socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ arba interneto svetainėje.

2. Ar per „workation‘us“ reikia mokėti dienpinigius?

Antra – nemažai klausimų kyla dėl viešbučio nakvynės kainos, kuomet įtraukiamas maitinimo tipas „Viskas įskaičiuota“. Tokiu atveju buhalteris „laužo galvą“ – ar šioje situacijoje gali būti mokami dar ir dienpinigiai?

Tikriausiai, ne, nes LR vyriausybės nutarime, kuris jau daugiau nei 15 metų nustato tarnybinių komandiruočių tvarką, teigiama, kad paminėtu atveju galima būtų mokėti tik tos šalies, kurioje vyksta „workation‘as“, dienpinigių normos skirtumą, atėmus įvertintas maitinimo išlaidas. Deja, tokios informacijos dažniausiai viešbutis nepateikia. Tačiau visi žino, kad alkanas viešbutyje, kuomet maitinimo tipas „Viskas įskaičiuota“, nelieka niekas. Tokiu atveju dienpinigiai ir nebūna mokami.

3. „Workation‘o“ metu tobulinti bendravimo įgūdžius – neužtenka

Trečia dažna klaida, kuri būna lemtinga patikrinimo metu – argumentas, kuomet darbuotojai tokių kelionių metu nedirba, o tik tobulina bendravimo įgūdžius. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad išlaidos, kurias įmonės nori priskirti leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį, turi būti ekonomiškai pagrįstos ir būtinos uždirbant apmokestinamąsias pajamas.

4. Neaiški mokesčių administratoriaus pozicija

Ketvirta – viena vertus, daug abejonių kelia neaiški mokesčių administratoriaus pozicija šiuo klausimu. Kita vertus, galima suprasti tokį delsimą, nes užtrunka laiko, kol susiformuoja tam tikra praktika. Todėl buhalteriams ir „skauda galvą“ dėl tokio neaiškumo.

Taigi visada reikia prisiminti, kad blogiausiu atveju „workation‘o“ išlaidos ne tik, kad nebus priskirtos leidžiamiems atskaitymams, bet ir visas kelionės išlaidas reikės paskirstyti kelionėje buvusiems darbuotojams ir apmokestinti visais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais – o tai yra daugiau nei 40 proc. mokesčių našta.