Vis dėlto reikėtų paminėti, kad kai kuriais atvejais darbuotojų darbo apmokėjimo klausimą aptaria Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Jeigu tiksliau, jame aptariamas laiko, skirto darbuotojui pasitikrinti sveikatą, apmokėjimas. Būtent tai ir aptarsime šioje publikacijoje.
Pradėkime nuo to, kad darbuotojams, dirbantiems tam tikros profesijos darbą, teisės aktai nustato prievolę pasitikrinti sveikatą. Vieniems tokia pareiga numatyta prieš įsidarbinant, kitiems tai būtina daryti periodiškai. Dėl profesijų įvairovės nėra galimybės parengti išsamaus sąrašo profesijų, kurioms būtų nustatyta ši prievolė.
Be to, skirtingose įmonėse net ir tuos pačius darbus atliekantys darbuotojai gali būti įvardyti skirtingomis profesijomis, nes jų veiklos specifika, darbo sąlygos ir rizikos veiksniai yra skirtingi. Tad nenuostabu, kad teisės aktai, siekdami darbuotojams nustatyti prievolę tikrintis sveikatą, įvardija tam tikras darbuotojų grupes, bet ne atskiras darbuotojų pareigybes. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (DSSĮ) 21 str. nurodoma, kad privalomai sveikata tikrinama:
1) darbuotojų iki aštuoniolikos metų – jiems įsidarbinant ir periodiškai kiekvienais metais, iki jiems sukanka aštuoniolika metų;
2) darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
3) darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
4) neįgaliųjų – jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms.
Galima pridurti, kad įmonėje turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašas, o su sveikatos priežiūros įstaiga turi būti suderintas sveikatos pasitikrinimų grafikas, kurio laikymąsi privalo kontroliuoti darbdavys. Tokio grafiko forma nereglamentuota, tačiau jame patartina nurodyti darbuotojo vardą ir pavardę, pareigas, paskutinio sveikatos pasitikrinimo datą, kito (numatomo) sveikatos pasitikrinimo datą. Darbuotojams patartina pasirašytinai susipažinti su šiuo grafiku.
Sveikata tikrinama darbo laiku
Būtina pabrėžti tai, kas buhalteriams šioje istorijoje aktualiausia, – privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami darbo laiku. Ši išvada darytina iš Darbo kodekso (DK) 111 str. 2 d. 6 p. nuostatos, kad į darbo laiką yra įtraukiamas privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas. Suprantama, laikas, sugaištas sveikatos tikrinimui, prilyginamas darbo laikui, todėl jis turi būti apmokamas.
Kita vertus, tai nėra faktiškai dirbtas laikas, tad jis apmokamas kita tvarka, nei tas darbo laikas, kuomet darbuotojas faktiškai vykdė savo pareigas. DSSĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad už laiką, kurio metu darbuotojai tikrinasi sveikatą, darbdavys privalo darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį.
Anksčiau galiojęs tam tikro laiko žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo numatęs atskirą žymėjimą (simbolį) laikui, kuris buvo skiriamas privalomam sveikatos tikrinimui, –„MD“.
Beje, tai gali būti atspindėta ir bet kokiame kitame dokumente. Svarbu tik tai, kad toks laikas būtų aiškiai išskirtas iš viso kito darbo laiko, nes, kaip minėta, įstatymas nustato, kad už laiką, kurio metu darbuotojai tikrinasi sveikatą, darbdavys privalo darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį. Kitaip tariant, jis turi būti apmokamas kitaip nei įprastas darbo laikas, tad natūralu, kad, norint už šį laiką apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, buhalteriją turi pasiekti informacija, jog tam tikras laikas buvo skirtas sveikatai tikrinti.
Sveikatos pasitikrinimas darbuotojo iniciatyva
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato: jeigu darbuotojas pajunta ar įtaria neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, jis turi teisę pasitikrinti sveikatą savo iniciatyva, tačiau žinotina, kad darbuotojui vidutinis darbo užmokestis už laiką, kurį jis sugaišo tikrindamasis sveikatą, turi būti mokamas tik tuo atveju, jeigu sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga tokio fakto nekonstatuoja, darbdavys už laiką, kuomet darbuotojas savo iniciatyva tikrinosi sveikatą, vidutinio darbo užmokesčio mokėti neprivalo. Nors, suprantama, jis turi teisę nuspręsti sumokėti už šį laiką, tačiau tokiu atveju jau kalbama apie darbdavio gerą valią, bet ne jo pareigą.
Atitinkamai ir darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę paties darbuotojo ar kitų asmenų (darbuotojų, klientų ar pan.) saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike, suteikdamas pakankamai laiko reikiamoms procedūroms. Skirtumas nuo anksčiau aptarto atvejo būtų tas, kad sveikata būtų tikrinama ne darbuotojo, bet paties darbdavio iniciatyva, todėl darbdaviui kiltų pareiga už laiką, kuomet darbuotojas tikrinosi sveikatą, mokėti vidutinį darbo užmokestį (DSSĮ 21 str. 2 d.).
Sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir asmens duomenų apsauga
Kita svarbi su tuo susijusi aplinkybė ta, kad darbdavys, siųsdamas darbuotoją pasitikrinti sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F 047/a) arba asmens medicininę knygelę (F 048/a). Asmens medicininė knygelė (F 048/a) turi būti su darbuotojo nuotrauka, patvirtinta darbovietės antspaudu. Įprastai prieš įsidarbinant darbuotojui išduodama privalomojo sveikatos tikrinimo medicininė pažyma (F 047/a), o dirbant – asmens medicininė knygelė (F 048/a).
Būtina pabrėžti, kad asmens medicininės knygelės (F 048/a) įrašus turi teisę tikrinti ir darbdavys, ir jo įgaliotas asmuo, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bei jų įgalioti asmenys. Darbuotojas neturi teisės atsisakyti pateikti šio dokumento, motyvuodamas, pavyzdžiui, jo asmens duomenų ar sveikatos būklės duomenų apsauga.
Šiuo atveju, kiek tai susiję su įrašais minėtoje knygelėje ar medicininėje pažymoje, darbdaviui ir / ar jo įgaliotam asmeniui būtina susipažinti su tokiais įrašais, kad darbuotojui būtų užtikrintos saugios ir sveikos darbo sąlygos, taip pat svarbu įsitikinti, kad darbuotojas, dirbdamas pavestą darbą, nesukels grėsmės savo ir kitų asmenų (bendradarbių, klientų ir pan.) sveikatai.
Be to, toks atsisakymas pagal DK 55 str. būtų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, vadinasi, darbdavys galėtų be išankstinio įspėjimo nutraukti darbo sutartį, neišmokėdamas darbuotojui jokios išeitinės išmokos.
Pabrėžtina, kad darbdavys privalo vadovautis darbuotojo sveikatos patikrinimo rezultatais, t. y. gydytojo pateikta išvada ar nustatytais apribojimais (pavyzdžiui, „negali dirbti aukštyje“, „negali dirbti naktį“ ir pan.). Tokiu atveju darbdavys turėtų sudaryti darbuotojui tokias darbo sąlygas, kad jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai ir nekeltų pavojaus kitiems.
Jeigu įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas ir galėtų dirbti nepakenkdamas sveikatai, arba jis nesutinka būti perkeliamas, tuomet darbuotojas atleidžiamas iš darbo DK 60 str. nustatyta tvarka: darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Vis dėlto paminėtina, kad ir darbuotojams užtikrinamos tam tikros teisės, kiek tai susiję su privalomu sveikatos tikrinimu: jeigu darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Tokiu atveju už šį laiką jam turėtų būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (DSSĮ 21 str.).
Nepaisant to, kad darbuotojas privalo darbdaviui pateikti susipažinti su sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tai darbdavio atžvilgiu nėra saugomi asmens duomenys, kiti asmenys tokios teisės neturi. Kitaip tariant, visi kiti darbuotojai, išskyrus darbdavį ar jo įgaliotą asmenį, neturi teisės susipažinti su darbuotojui išduota sveikatos tikrinimo medicinine pažyma ar asmens medicinine knygele. Kiek tai susiję su visais kitais asmenimis: ir darbuotojais, ir ne darbuotojais, – jiems duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę negali būti prieinami. Šių duomenų paviešinimas būtų laikomas neteisėtu asmens duomenų atskleidimu.
