Darbo taryba gina darbuotojų interesus

Darbo tarybos paskirtis įmonėje aiški ir konkreti – pirmiausia ji turi ginti darbuotojų interesus. Tai reiškia, kad įmonė savo viduje turi sukurti organą, kuris pasipriešintų darbdaviui, jeigu jis nesilaikytų darbo teisės normų. Būtent dėl šios priežasties kai kurie darbdaviai ir netrykšta entuziazmu sudaryti sąlygas darbo tarybos atsiradimui. Juk iniciatyvos teisė dėl darbo tarybos išrinkimo yra būtent vadovo prievolė. Be šio veiksmo bent jau pirmoji darbo taryba atsirasti negali.

Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų (...)“. Išskyrus atvejus, kai veikia profesinė sąjunga ir yra sudarytos atitinkamos sąlygos, minėtos 169 straipsnio 3 dalyje dėl darbuotojų dalies, kurie priklauso šiai profesinei sąjungai.

Kalbant apie profesinę sąjungą, dažniausiai įsivaizduojame labai dideles įmones, kuriose dirba šimtai ar net tūkstančiai darbuotojų. Kadangi Lietuvoje vyrauja mažos ir labai mažos įmonės, kuriose darbuotojų skaičius svyruoja nuo 1 iki 20 ar 50, pabrėžtina, kad kiekvienoje įmonėje, turinčioje bent dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbo taryba privalo atsirasti.

Ką reikia daryti, kad darbo taryba atsirastų?

Darbo kodekso 171 str. 2 dalis prasideda sakiniu: „Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys.“ Tačiau kaip gali įvykti darbo tarybos rinkimai, jeigu, pavyzdžiui, darbdavio vadovas „pamiršo“ parašyti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos paskyrimo? Arba šią prievolę ignoruoja? Ar darbuotojai gali priversti vadovą tai atlikti? Turbūt, kad ne. Dažnas darbuotojas net nežino, kokiam tikslui sukurta darbo taryba ir kada ji turi atsirasti.

Kada buvo paskutinis terminas įkurti darbo tarybą?

Gerokai daugiau nei prieš metus. Juk Darbo kodekso įgyvendinamosiose nuostatose teigiama, kad darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius buvo dvidešimt ir daugiau, įsigaliojus naujajam DK (2017 m. liepos 1 d.), įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos paskyrimo turėjo išleisti iki 2017-ųjų pabaigos.

Taigi darbo taryba turėjo būti išrinkta per du mėnesius nuo jos rinkimų komisijos sudarymo. Vadinasi, iki 2018 m. vasario mėnesio pabaigos vėliausiai. Ir apie išrinktą darbo tarybą jau senokai turėjo būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).

Būtent čia visi „gražumai“ ir prasideda. Taigi, VDI laukia ir nesulaukia pranešimų apie išrinktas darbo tarybas. Vis tik jų kantrybė trūko 2018-ųjų rudenį ir savo interneto svetainėje jie paskelbė: „VDI inspektoriams nustačius, kad darbdavys nesudaro darbo tarybos rinkimų komisijos ar kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, siekiant neišrinkti darbo tarybos, kai tokią pareigą numato DK, VDI planuoja imtis veiksmų dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo darbdavį atstovaujantiems asmenims.“

Taip pat VDI svetainėje minima, kad praėjusiais metais tik iš trečdalio įmonių, kuriose turėjo atsirasti darbo tarybos, buvo gauti pranešimai. Atkreipkite dėmesį, jog čia kalba eina apie 2017 metais ir anksčiau veikusias įmones ir jų terminus.
Ar šią prievolę vykdo po minėtų metų įsteigtos įmonės? Galime tik spėlioti. Jokiu būdu neteigiu, kad visi nežino šios prievolės, tačiau kai kurie vis dar laikosi pozicijos „kai nustatys pažeidimą – tuomet ir pagalvosime, ką reikia daryti“.

Ką reikia daryti, kai darbo tarybos rinkimai baigiasi nesėkmingai?

Tokia ir kitos situacijos, kuomet darbuotojai nesutinka kandidatuoti į darbo tarybą, yra aptartos Darbo kodekse. Procedūrinius klausimus rasite aprašytus nuo 169 iki 176 straipsnio Darbo kodekse. Svarbu pažymėti, kad darbdavio vadovas turi nepamiršti, kad po neįvykusių darbo tarybos rinkimų praėjus pusei metų vėl reikia paskirti darbo tarybos rinkimų komisiją. Šio vadovo veiksmo dažnai taip pat pasigenda VDI.

Kokios sankcijos taikomos įmonėms, neturinčioms darbo tarybos?

Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalis nustato tokius baudų dydžius: „Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.“

Nors už darbo tarybos nesudarymą įmanoma gauti administracinę baudą, manau, jog šis organas įmonėse turi atsirasti ne tik dėl galimų baudų. Taip, yra daug taisyklių, procedūrų ir terminų kuriant darbo tarybą, tačiau ji skirta ne tik išreikšti prieštaravimus darbdaviui, bet yra ir puikus įrankis pagelbėti darbdaviui spręsti darbo ginčus ir teikti pasiūlymus dėl darbo sąlygų gerinimo.