Darbuotojų trūkumą pramonėje mažina neapibrėžtumas dėl tolesnės ekonomikos raidos. Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtis šiemet vis dar auga įspūdingu tempu, siekiančiu vidutiniškai 8 proc. per metus. Tačiau dėl sulėtėjusio pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimo, aštrėjančių prekybos karų ir vis dar esančio neaiškumo dėl Brexito baigties pramonės pasitikėjimo rodiklis nusileido nuo praėjusių metų aukštumų. Be to, pirmą kartą po ilgo laiko pradėjo daugėti pramonės įmonių, kurios įvardija paklausos trūkumą kaip veiksnį, ribojantį jų veiklą, o tai gali signalizuoti apie slopstantį užsienio paklausos augimą. Dėl šių priežasčių įmonės gali būti linkusios atsargiau vertinti veiklos plėtros perspektyvas ir darbuotojų poreikį ateityje – tai rodo nuo praėjusių metų vidurio sumažėjusios užimtųjų skaičiaus pramonėje prognozės.

Darbuotojų trūkumas paslaugų ir statybų veiklose taip pat nebedidėja, tačiau mažmeninės prekybos veikloje įtampa vis dar auga. Paslaugų ir statybos įmonės taip pat ima mažinti užimtumo prognozes, tačiau į vidaus rinką orientuotoje mažmeninėje prekyboje stebimos priešingos tendencijos. Pastarojoje ekonominėje veikloje darbuotojų trūkumas didėja ir prognozuojamas užimtųjų skaičiaus augimas. Prie to prisideda sparčiai augantis namų ūkių vartojimas – tai palaiko didėjančios gyventojų disponuojamosios pajamos ir ypač aukšti vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Vis dėlto yra rizika, kad, užsitęsus neramumams užsienio rinkose, sustiprėjus nerimui dėl šalies ekonomikos augimo perspektyvų ir atslūgus vartotojų optimizmui, į vidaus rinką orientuotos ekonominės veiklos ilgainiui taip pat pajustų neigiamą poveikį.

Gerėjančioms migracijos tendencijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo darbo rinkoje. Per šių metų pirmus penkis mėnesius į šalį atvyko beveik 2 900 gyventojų daugiau, nei iš jos išvyko. Gerėjančias migracijos tendencijas lėmė išaugusi imigracija – sparčiai didėja tiek grįžtančių lietuvių, tiek atvykstančių užsieniečių skaičius. Be to, padaugėjo ir trumpiau nei vieniems metams į Lietuvą atvykstančių piliečių iš trečiųjų šalių skaičius. Tai iliustruoja 2018 m. net 60 proc. išaugęs išduotų nacionalinių vizų skaičius. Gausesnė darbuotojų pasiūla leidžia geriau patenkinti darbuotojų paklausą.

Laisvesnė imigracijos politika ypač padeda kai kurioms ekonominėms veikloms. Supaprastinus tam tikrų profesijų, patenkančių į Užimtumo tarnybos sudaromą sąrašą, darbuotojų imigracijos procedūras, transporto ir saugojimo, statybų bei apdirbamosios gamybos veiklose užimtų darbo vietų skaičius išaugo. Pavyzdžiui, kelis pastaruosius ketvirčius transporto ir saugojimo veikloje užimtų darbo vietų skaičiaus metinis augimas sudarė 11 proc. Tad panašu, kad minėtose veiklose susidaręs darbuotojų trūkumas buvo sumažintas ir tai prisidėjo prie pastaruoju metu šiek tiek atslūgusios įtampos darbo rinkoje. Vis dėlto mažmeninės prekybos įmonėms sumažinti darbuotojų trūkumą, įdarbinant daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių, gali būti sunkiau – šiai ekonominei veiklai priskiriamos profesijos nepatenka į minėtą profesijų sąrašą, be to, galimybes samdyti užsieniečius gali riboti ir kalbos barjeras. Tačiau, jei teigiamos migracijos tendencijos šalyje ir toliau išsilaikys, tikėtina, kad ilgainiui tai padės sumažinti darbuotojų trūkumą ir pastarojoje ekonominėje veikloje.

Imigracija mažina ekonomikos disbalansų riziką, bet svarbu valdyti ir kitas grėsmes. Net ir šiek tiek atslūgus darbuotojų trūkumui kai kuriose veiklose, apskritai situacija darbo rinkoje tebėra gana įtempta, o disbalansai, apie kuriuos signalizuoja jau kurį laiką sparčiau nei darbo našumas didėjantis darbo užmokestis, išlieka. Tad gausesnė darbuotojų pasiūla dabartinėje verslo ciklo fazėje teigiamai veikia ekonomikos augimą ir mažina galimybes ekonomikoje formuotis didesniems disbalansams. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad imigracija, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, gali kelti ir tam tikrų iššūkių, susijusių su užsieniečių integracija, darbuotojų apsauga, žemos kvalifikacijos darbuotojų derybine galia, įmonių motyvacija didinti našias investicijas ir pan. Tam, kad šiandien skinami ekonominiai vaisiai ateityje neapkarstų, svarbu užtikrinti, jog šios mūsų šaliai dar gerai nepažįstamos su gausesne imigracija susijusios rizikos būtų tinkamai valdomos. Kartu svarbu pasinaudoti ir visomis galimybėmis, susijusiomis su aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracija bei Lietuvos piliečių, anksčiau išvykusių dėl ekonominių priežasčių, susigrąžinimu.